Alvar Aalto

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Alvaras Altas)
Alvar Aalto
Alvar-Aalto-1976.jpg

Gimė 1898 m. vasario 3 d.
Kuortanas
Mirė 1976 m. gegužės 11 d. (78 m.)
Helsinkis

Veikla
suomių architektas, urbanistas, dizaineris, funkcionalizmo atstovas

Vikiteka Alvar AaltoVikiteka
Helsinkio technikos universitetas
Eseno teatras

Alvaras Hugas Henrikas Altas (suom. Alvar Hugo Henrik Aalto, 1898 m. vasario 3 d. Kuortanas1976 m. gegužės 11 d. Helsinkis), suomių architektas, urbanistas, dizaineris, funkcionalizmo atstovas.[1]

Garsus tokiais statiniais kaip Paimio Sanatorium, Viborgo biblioteka. Vienas iš „Artek“ įkūrėjų.

Biografija

1916-1921 m. studijavo Helsinkio politechnikos institute. Nuo 1928 m. Tarptautinių šiuolaikinės architektūros kongresų (CIAM) narys. Dėstė Masačūsetso technologijos institute Kembridže, JAV, Helsinkio universitete, nuo 1940 m. profesorius. Nuo 1955 m. Suomijos akademijos narys, 1963-1968 m. prezidentas. [2] Daugiausia projektavo Suomijoje, dažniausiai su žmona architekte Aino Marsio. Jai 1949 m. mirus, 1952 m. vedė architektę Elisą Makiniemi, kuri ir į jo kūrybą įnešė naujovių.

Savitai derino funkcionalizmo ir organinės architektūros principus su nacionalinėmis tradicijomis, racionalumą su plastiškumu. Išradingai naudojo vietines statybines medžiagas, medines konstrukcijas. Pastatų fasadus ir laisvą vidaus erdvių planavimą derino prie kraštovaizdžio. Sukūrė sluoksniuoto medžio baldų, interjero elementų, skulptūrų iš bronzos, marmuro. Jo kūryba turėjo įtakos pasaulio, taip pat ir Lietuvos architektūrai.

Darbai

  • 1935 m. Viipuri (dab. Vyborgas, Rusija) miesto biblioteka
  • 1933 m. Paimio sanatorija
  • 1937 m. Suomijos paviljonai pasaulinėse parodose Paryžiuje ir 1939 m. Niujorke
  • 1939 m. Vila „Mairea“ prie Normarku
  • 1945 m. Rovaniemi miesto bendrasis planas
  • 1948 m. Masačūsetso technologijos instituto bendrabutis Kembridže
  • 1952 m. Sainatsalo municipalinis centras
  • 1953 m. Imatros miesto bendrasis planas
  • 1955 m. Laplandijos regiono planas
  • 1957 m. Jyvaskyla pedagoginis institutas pastatą
  • 1958 m. kultūros rūmai Helsinkyje
  • 1958 m. Vuokseniskos bažnyčia
  • 1964 m. Operos teatras Esene, Vokietija (su architekte E. Makiniemi)
  • 1964 m. Helsinkio naujojo centro projektas
  • 1966 m. Otaniemi politechnikos institutas
  • 1971 m., išplėsti 1974 m. kongreso rūmai „Finlandia“ Helsinkyje
  • 1972 m. Rovaniemi biblioteka ir teatras
  • 1972 m. Dailės muziejus Alborge, Danija
  • 1973 m. Jyvaskyla muziejus (dabar Alvaro Alto muziejus)

Įvertinimas

  • 1957 m. Karališkojo britų architektūros instituto aukso medalis
  • 1965 m. Amerikos architektūros instituto aukso medalis

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Fleig K., ed. A. Aalto. Bde I–III. Zürich, 1963—78;
  2. Гозак А. П. А. Аалто. 1976;
  3. F. Gutheim Alvar Aalto New York 1960;
  4. А. Аалто. Архитектура и гуманизм. Сборник статей. М., 1978
  1. Aalto AlvarLietuvių enciklopedija, I t. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953, T. 1: A, 14 psl.
  2. Vladas Stauskas Visuotinė lietuvių enciklopedija, I t. 8 psl.



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+25-0=25 wiki spaudos ženklai).