Alytaus miesto savivaldybės taryba

Alytaus miesto savivaldybės taryba – Alytaus miesto savivaldybės bendruomenės atstovaujamoji savivaldos institucija, atsakinga už savivaldos teisės, savo funkcijų ir bendruomenės iškeltų uždavinių įgyvendinimą bendruomenės interesais savivaldybės teritorijoje. Taryba renkama ketveriems metams visuotiniuose, slaptuose, laisvuose ir lygiuose rinkimuose pagal Lietuvos Respublikoje registruotų politinių partijų pateiktus kandidatų sąrašus. Rinkėjai – savivaldybės teritorijos gyventojai, gali keisti kandidatų eilę sąraše, penkiems kandidatams suteikdami pirmumo balsus.

Tarybą sudaro 27 tarybos nariai. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti tarybos komitetai ir tarybos kolegija. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia komitetai bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos bei savivaldybės administracija. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

Savivaldybė yra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė.

Istorija

Alytui Magdeburgo teisės suteiktos 1581 m. birželio 15 d. Miestiečiai įgijo teisę rinkti magistratą ir suolininkų kolegiją. Lietuvos didysis kunigaikštis iš miestiečių pasiūlytų kandidatų skirdavo vaitą, kuris mieste turėjo aukščiausią valdžią ir kartu su suolininkų kolegija sprendė baudžiamąsias bylas. Magistratas, kurį sudarė burmistrai ir tarėjai, tvarkė miesto reikalus. 1776 m. Abiejų Tautų Respublikos seimas panaikino daugelio Lietuvos miestų savivaldą. 1791–1792 m. miestiečiai mėgino atkurti savivaldą, tačiau valdovas nesuteikė privilegijos.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo 1795 m. kairiakrantis Alytus atiteko Prūsijai, ir buvo priskirtas Naujosios Prūsijos teritorijai, dešiniakrantis – Rusijai. 1807 m. kairiakrantis Alytus perleidžiamas Varšuvos hercogystei, o 1815 m. kartu su Lenkijos karalyste prijungtas prie Rusijos. Kairiakrantis Alytus tapo Kalvarijos pavieto, Alytaus gminos centru. Nėra tikslių duomenų, kada čia įkurtas magistratas, bet 1870 m. Rusijoje priėmus miestų įstatymą, magistratas panaikinamas. Dešiniakrantis Alytus taip pat neteko savivaldos. Iki 1863 m. dešiniakrantis Alytus buvo Trakų pavieto Alytaus valsčiaus centras. Po 1863 m. sukilimo ši miesto dalis neteko miesto teisių ir priskirta Alovės valsčiui. Miestelėnai galėjo rinkti tik seniūną. Istorijos šaltiniuose minimas 1889 m. seniūnas Juozas Rudzialis.

Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915–1918 m. Alytų valdė vokiečių okupacinė valdžia. Alytus buvo sujungtas į vieną administracinį vienetą, iš Kalvarijos čia perkeltas apskrities centras, čia įsikūrė paskirtas apskrities karinis viršininkas.

1919–1925 m. miesto savivaldybės taryba ir burmistras buvo renkami demokratiškai. 1931 m. ir vėlesniuose rinkimuose rinkėjų ir tarybos teisės buvo apribotos.

TSRS 1940 m. okupavus Lietuvą, vietinės valdžios ir valdymo organai buvo Darbo žmonių deputatų tarybos (nuo 1977 m. – Liaudies deputatų tarybos), kurių rinkimai nebuvo demokratiški – renkamasi buvo tik vieno kandidato. Liaudies deputatų taryba skyrė vykdomąjį komitetą iš vietos deputatų tarybos deputatų. Miesto vadovas buvo Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas.

Antrojo pasaulinio karo metu, 1941–1944 m. vietos savivaldos įstaigos buvo pavaldžios vokiečių okupacinei valdžiai. Vokiečiams pasitraukus 1944 m. liepos 19 d. Alytaus Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas atnaujino savo veiklą.

1990 m. kovo 24 – balandžio 7 d. ir pakartotiniuose rinkimuose gegužės 19 d. išrinkta pirmoji demokratinė Alytaus miesto savivaldybės taryba, paskyrusi tarybos pirmininką ir savivaldybės merą.

Vaitai

• 1581 – 1619 m. Teodoras Skuminas Tiškevičius
• 1619 – ? m. Mikalojus Kristupas Chaleckis
• 1712 – 1731 m. Andrius Turlajus
• 1731 – 1737 m. Andrius Juozas Tarusa
• 1737 – 1761 m. Leonardas Švykovskis
• 1761 – 1776 m. Steponas Višnevskis

Burmistrai

• 1919 m. gegužės 6 d. – 1921 m. liepos 19 d. Konstantinas Balukevičius
• 1921 m. liepos 19 d. – 1922 m. spalio 20 d. Antanas Saulynas
• 1922 m. spalio 22 d. – 1922 m. gruodžio 10 d. Kopelis Šulmanas
• 1922 m. gruodžio 10 d. – 1925 m. vasario 1 d. Konstantinas Balukevičius
• 1925 m. vasario 1 d. – 1931 m. rugpjūčio 4 d. Edvardas Neverauskas
• 1931 m. rugpjūčio 4 d. – 1934 m. gruodžio 14 d. Mamertas Žilinskas
• 1935 m. balandžio mėn. – 1940 m. birželio mėn. Zigmas Jakulis
• 1941 m. birželio 28 d. – 1941 m. liepos 1 d. Zigmas Jakulis
• 1941 m. liepos 1 d. – 1941 m. rugsėjo mėn. Viktoras Alekna
• 1941 m. rugsėjo mėn. – 1944 m. liepos mėn. Juozas Ivašauskas

Vykdomojo komiteto pirmininkai

• 1940–1941 m. birželio 22 d. Pranas Bubulas
• 1944 m. rugpjūčio 15 d. – 1944 m. rugsėjo 25 d. Bronius Rudžionis
• 1944 m. rugsėjo 25 d. – 1945 m. rugpjūčio 20 d. Mikas Malakauskas
• 1945 m. rugpjūčio 20 d. – 1947 m. vasario 1 d. Juozas Ražanskas
• 1947 m. vasario 1 d. – 1947 m. gegužės 12 d. Kazimieras Svetikas
• 1947 m. gegužės 12 d. – 1947 m. liepos 1 d. Jonas Baranauskas
• 1947 m. liepos 12 d. – 1948 m. sausio 15 d. Antanas Abeciūnas
• 1948 m. sausio 15 d. – 1949 m. liepos 13 d. Juozas Zubrickas
• 1949 m. lapkričio 12 d. – 1950 m. sausio 9 d. Adomavičius
• 1953 m. kovo 20 d. – 1954 m. balandžio 15 d. Petras Mažeika
• 1954 m. balandžio 15 d. – 1954 m. spalio 10 d. Vytautas Bieliukevičius
• 1954 m. spalio 10 d. – 1955 m. vasario mėn. Jonas Sabaitis
• 1955 m. vasario mėn. – 1955 m. lapkričio mėn. Vaclovas Matažinskas
• 1955 m. lapkričio mėn. – 1956 m. vasario 15 d. Vladas Rutkauskas
• 1956 m. vasario 15 d. – 1965 m. lapkričio 11 d. Juozas Zubrickas
• 1965 m. lapkričio 11 d. – 1974 m. gruodžio mėn. Nadiežda Tamulynienė
• 1974 m. gruodžio mėn. – 1977 m. balandžio 11 d. Juozas Žvinakevičius
• 1977 m. balandžio 11 d. – 1984 m. lapkričio 30 d. Alfonsas Grigaitis
• 1984 m. lapkričio 30 d. – 1989 m. lapkričio 2 d. Nijolė Januškevičienė
• 1989 m. lapkričio 2 d. – 1990 m. birželio mėn. Viktoras Valentukevičius

Merai

• 1990 m. gegužės 4 d. – 1995 m. balandžio 19 d. Miesto tarybos pirmininkas Dobilas Kurtinaitis,
• 1990 m. birželio 11 d. – 1994 m. sausio 6 d. Valdas Macedulskas,
• 1994 m. sausio 6 d. – 1994 m. sausio 20 d. l. e. p. Onutė Suncovienė,
• 1994 m. sausio 20 d. – 1995 m. balandžio 19 d. Valdas Kuzabavičius,
• 1995 m. balandžio 19 d. – 1997 m. balandžio 8 d. ir 1997 m. balandžio 8 d. – 2000 m. balandžio 4 d. Dobilas Kurtinaitis,
• 2000 m. balandžio 4 d. – 2007 m. balandžio 12 d. Vytautas Kirkliauskas,
• 2007 m. balandžio 12 d. – 2010 m. spalio 20 d. Česlovas Daugėla,
• 2010 m. gruodžio 9 d. – 2012 m. gegužės mėn. Feliksas Džiautas,
• Nuo 2012 m. gegužės mėn. Jurgis Krasnickas.

Savivaldybės tarybos

• Alytaus miesto taryba 1990–1995 m.
• Alytaus miesto savivaldybės taryba 1995–1997 m.
• Alytaus miesto savivaldybės taryba 1997–2000 m.
• Alytaus miesto savivaldybės taryba 2000–2003 m.
• Alytaus miesto savivaldybės taryba 2003–2007 m.
• Alytaus miesto savivaldybės taryba 2007–2011 m.
• Alytaus miesto savivaldybės taryba 2011–2015 m.

Nuorodos

Oficiali svetainė