Amstrad PPC 512

Amstrad PPC512 ir Amstrad PPC640 buvo pirmieji su IBM PC suderinami nešiojami Amstrad kompiuteriai. Jie buvo sukurti pagal stalinių Amstrad PC1512 ir PC1640 modelių versijas. Kompiuteriai turėjo integruotą vienspalvį ekraną ir klaviatūrą, taip pat keičiamų elementų talpyklę tiems atvejams, kai pagrindinis ar 12 voltų automobilis maitinimas nebuvo prieinamas. Į kompiuterius buvo integruojamas viengubo ar dvigubo tankio dvipusis diskelių skaitymo įrenginys, PPC640 modelis taip pat turėjo modemą. Abu modeliai buvo parduodami su PPC Organiser programine įranga, PPC640 taip pat turėjo Mirror II komunikacijos programinę įrangą.

Aparatinė įranga

Amstrad PPC 512

Amstrad PPC 640

Abu kompiuterių modeliai turėjo labai panašias specifikacijas. PPC512 naudojo 8 MHz NEC V30 procesorių, 512 KB operatyviosios atminties, pilno dydžio 102 klavišų klaviatūrą, integruotą skystųjų kristalų monitorių, kuris galėjo emuliuoti CGA arba MDA ekrano standartus ir vieną arba du 720 KB 3,5 diskelių įrenginius. PPC640 buvo identiškas, išskyrus, talpesnę 640 KB operatyviąją atmintį, integruotą modemą ir tamsesnio atspalvio korpusą.

PPC turėjo du standartines RS-232 jungtis, IEEE 1284 standarto lygiagrečią jungtį, CGA/MDA grafiką. Visi signalai, kuriuos naudojo 8 bitų ISA sąsaja, buvo prieinami, naudojant praplėtimo jungtį.

Buvo įmanomi keturi maitinimo šaltiniai:

• 10 C dydžio šarminių elementų (10 x 1.5V = 15 voltų, bet apkrova buvo tokia, kad įtampa krisdavo arčiau 12 voltų naudojimo metu).
• Pagrindinis maitinimo šaltinio adapteris.
• Automobilio įtaisas cigaretei pridegti.
• Amstrad PC-MD, PC-CD ir PC-ECD monitoriai (visi šie monitoriai turėjo maitinimo šaltinius).

Komponentų išdėstymas buvo kitoks nei daugumos nešiojamų kompiuterių: viršutinis dangtis integravo ne ekraną, o klaviatūrą. Vyriai buvo kompiuterio priekyje, o ne gale. LCD ekranas lankstėsi atskirai jam skirtoje nišoje kompiuterio viršuje. Diskelių įrenginiai buvo įmontuojami dešiniajame kompiuterio šone. Uždarytas kompiuteris buvo 45 cm ilgio, 10 cm aukščio ir 23 cm pločio.

Šeši jungikliai buvo naudojami nustatyti CGA arba MDA grafikos režimus bei išorinio arba vidinio ekrano naudojimą.

Oficialiai kietieji diskai nebuvo prieinami, tačiau juos siūlė trečių šalių gamintojai.

Programinė įranga

PPC kompiuteriuose buvo diegiama MS-DOS 3.3 operacinė sistema, Organizer programinė įranga, į kurią įėjo kartoteka, kalkuliatorius ir telefono numerio surinkėjas. Su PPC640 kompiuteriu buvo platinama Mirror II komunikacinės programinės įrangos paketas, skirtas darbui su integruotu modemu.

MS-DOS paleidimo diskelis taip pat turėjo programą, kuri galėjo perjungti vaizdą tarp išorinio ir vidinio monitoriaus, neperkraunant sistemos.

Amstrad PC20 / Sinclair PC200

Sinclair PC200

1988 metų pabaigoje Amstrad sukūrė PPC modeliais paremtus stalinius kompiuterius. LCD pakeitė radijo dažnių modulatorius tam, kad būtų galima perduoti CGA vaizdą į televizorių, klaviatūra ir sisteminė plokštė buvo integruota į vieną korpusą, kuris buvo panašus į pirmųjų Atari ST ir Amiga 500 modelių korpusus. Vietoje antrojo diskelių įrenginio buvo įrengtos dvi ISA sąsajos, tačiau korpuso dizainas buvo toks, kad pilno aukščio plokštes buvo galima įstatyti tik su atidarytu viršutiniu dangčiu. PC200 turėjo juodą korpusą ir naudojo Sinclair vardą, PC20 buvo baltas ir naudojo Amstrad vardą. Visais kitais atžvilgiais jie buvo identiški.

Be MS-DOS 3.3 ir Organizer programinės įrangos dar buvo pridedama ir GEM grafinė operacinė aplinka ir keturi su CGA vaizdo režimu suderinami žaidimai.

Ribotos grafinės ir garso galimybės palyginus su kitais to meto asmeniniais kompiuteriais lėmė prastą šių kompiuterių komercinę sėkmę.