Anatolijus Čiubaisas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Anatolijus Čiubaisas
Chubais-AB.jpg

Gimė 1955 m. birželio 15 d. (68 m.)
Barysavas, Minsko sritis

Tėvas Borisas Čiubaisas
Motina Raisa Sagal
Sutuoktinis(-ė) Avdotja Smirnova
Vaikai

sūnus Aleksejus, dukra Olga


Veikla
rusų ekonomistas, politikas, buvęs Rusijos vicepremjeras
Pareigos kompanijos ROSNANO vadovas

Žymūs apdovanojimai

Ordinas Už nuopelnus Tėvynei


Vikiteka Anatolijus ČiubaisasVikiteka
Parašas
Signature of Anatoly Chubais.png

Anatolijus Čiubaisas (rus. Анато́лий Бори́сович Чуба́йс, g. 1955 m. birželio 16 d. Barysave, Minsko sritis) – Rusijos ekonomistas, politikas, valstybės veikėjas, valstybinės korporacijosRosnano“ valdybos pirmininkas.

Nuo pat 1991 m. A.Čiubaisas su nedidelėmis pertraukomis užima įvairias svarbias pareigas valstybės valdymo ir verslo struktūrose, aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime. Jis yra vienas XX a. paskutiniame dešimtmetyje vykusių ekonominių ir politinių reformų ideologų, po 2000-ųjų vykusios Rusijos energetinės sistemos pertvarkos iniciatorius.

Biografija

1977 m. baigė P.Toljačio vardo inžinerijos-ekonomikos institutą tuometiniame Leningrade, čia dėstė, apsigynė mokslų daktaro disertaciją. Prasidėjus M.Gorbačiovoperestroikai“, buvo neformalus liberaliai nusiteikusių ekonomistų sambūrio lyderis.

1990 m. tapo Leningrado mero A.Sobčiako pavaduotoju, vėliau – pirmuoju pavaduotoju.

1991 m. lapkričio mėn. paskirtas Rusijos Federacijos valstybinio turto valdymo komiteto pirmininku – RTSFR ministru, 1992 m. birželio mėn. – Rusijos Federacijos vyriausybės vicepremjeru ekonomikos ir finansų politikos klausimams.

A.Čiubaisui vadovaujant buvo parengta ir įgyvendinta plati valstybės turto privatizavimo programa. Joje buvo keliami 7 pagrindiniai tikslai: privataus turto turėtojų sluoksnio formavimas, įmonių veiklos efektyvumo didinimas, gyventojų socialinių garantijų sistemos ir socialinės infrastruktūros sukūrimas už privatizavimo metu gautas lėšas, šalies finansinės padėties stabilizavimas, konkurecingumo aplinkos sukūrimas ir demonopolizacija.

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:
„Vaučeris“

Privatizavimas vyko organizuojant paskolų aukcionus bei 150-čiai milijonų Rusijos piliečių išdalinus privatizacijos čekius, vadinamuosius „vaučerius“. Skelbta, kad vienas vaučeris vertas brangiausio tuo metu automobilioVolga“. Tačiau dėl ekonominės krizės, kainų liberalizacijos, indėlių nuvertėjimo, neišmokėtų atlyginimų krito gyventojų perkamoji galia, o tuo pačiu ir vaučerių vertė.

Įgyvendinant programą 19911997 m. buvo privatizuota apie 130 000 įmonių. Didelę dalį turto įsigijo nusikaltėlių grupuotės, supirkinėjusios nuvertėjusius vaučerius iš nuskurdusių rusų. Paskolų aukcionų pagalba stambūs pramoniniai objektai perėjo į vadinamųjų oligarchų rankas. Todėl A.Čiubaisas pradėtas vadinti „Rusijos oligarchinio kapitalizmo“ kūrėju.[1]

Dažnai keitėsi A.Čiubaiso pareigos: 1992 m. gruodžio mėn. formuojant V.Černomyrdino vyriausybę jis paskirtas vicepremjeru-Valstybinio turto valdymo komiteto pirmininku, 1994 m. sausio mėn. perskirtas į šias pareigas, 1994 m. lapkričio mėn. paskirtas pirmuoju vicepremjeru ekonomikos ir finansų politikos klausimams bei Federalinės vertybinių popierių komisijos pirmininku. 1995 m. tapo prezidento B.Jelcino Užsienio politikos koordinavimo komisijos nariu, Rusijos atstovu tarptautinėse finansinėse organizacijose.

Po 1995 m. gruodžio mėn. vykusių Valstybės Dūmos rinkimų premjero V.Černomyrdino blokas „Mūsų namai – Rusija“ (Наш дом – Россия) parlamente gavo tik 12 proc. mandatų (komunistai – beveik 35 proc.). Prezidentas B.Jelcinas dėl nesėkmės apkaltino A.Čiubaisą ir atleido iš visų pareigų.[2]

Netrukus prasidėjo prezidento rinkimų kompanija. B.Jelcino reitingas buvo ypač žemas, jo rinkiminis štabas veikė nefeektyviai. A.Čiubaisas sukūrė neformalią analitinę grupę, sugebėjo įrodyti savo siūlomų metodų efektyvumą, pajungė stambiausias finansines grupuotes rinkimų kampanijos finansavimui. B.Jelcinas laimėjo rinkimus, antrame ture surinkęs 53,82 % balsų. B.Jelcino dukra T.Djačenko pripažino, kad A.Čiubaiso vaidmuo šioje pergalėje buvo ypač reikšmingas.[3]

1996 m. liepos mėn. A.Čiubaisas tapo Rusijos prezidento administracijos vadovu. 1997 m. kovo mėn. paskirtas pirmuoju vicepremjeru, netrukus – kartu ir finansų ministru. 1997 m. britų žurnalas Euromoney apklausęs žymiausius pasaulio finansistus A.Čiubaisą už savo šalies ekonomikos vystymą paskelbė „Geriausiu metų finansų ministru“. 1997 m. balandžio mėn. paskirtas Rusijos atstovu Tarptautiniame rekonstrukcijos ir plėtros banke. 1997–1998 m. buvo RF Saugumo tarybos narys.

1997 m. lapkričio mėn. po įsiplieskusio korupcijos skandalo (vadinamoji „Rašytojų byla“, kai žymiausi reformatoriai, tarp jų ir A.Čiubaisas už dar neparašytą knygą gavo po 90 000 USD) iš ministro pareigų atleistas, tačiau liko pirmuoju vicepremjeru. Šių pareigų neteko kartu su visa V.Černomyrdino vyriausybe 1998 m. kovo mėn.

1998–2008 m. vadovavo Rusijos elektrifikacijos ir energetikos kompanijai RAO JES (РАО ЕЭС России). Nuo 2008 m. – nanotechnologijų kompanijos Rosnano vadovas.[4]

Papildoma informacija

  • 2004 m. A.Čiubaisas paskelbtas įtakingiausiu Rusijos vadovu.[5]
  • Jis – ir vienas labiausiai nemėgstamų Rusijos politikų. Sociologinių tyrimų duomenimis apie 77 % Rusijos gyventojų jo veiklą vertina nepatenkinamai.[6]
  • 2005 m. buvo pasikėsinta į jo gyvybę.[7]
  • A.Čiubaisas buvo praktiškai vienintelis Rusijos stambaus veslo atstovas, pasmerkęs valdžios veiksmus prieš M.Chodorkovskį.[8]

Šaltiniai


Postas
Prieš tai:
Aleksandras Livšicas
Rusijos Federacijos finansų ministras
Minfin.png

1997 m. kovo-lapkričio mėn.
Po to:
Michailas Zadornovas
Prieš tai:
Nikolajus Jegorovas
Rusijos prezidento administracijos vadovas
1996 - 1997 m.
Po to:
Valentinas Jumaševas

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+9077-0=9077 wiki spaudos ženklai).