Andrius Vištelis-Višteliauskas
Andrius Vištelis-Višteliauskas | |
---|---|
| |
Gimė | 1837 m. lapkričio 25 d. Luobinė, Kauno apskritis |
Mirė | † 1912 m. rugpjūčio 2 d. Buenos Airės |
| |
Veikla | rašytojas, poetas, publicistas, vertėjas
|
Andrius Jonas Vištelis-Višteliauskas (Vištalius, 1837 m. lapkričio 25 d. Luobinėje ar Karališkiuose prie Zapyškio – 1912 m. rugpjūčio 2 d. Buenos Airėse) – rašytojas, poetas, publicistas, vertėjas.
Biografija
Buvo baigęs 6 klases. Dalyvavo 1863 m. sukilime, 1864 m. pasitraukė į Vakarus, Italijoje kovėsi Dž. Garibaldžio armijoje. Nuo 1870 m. gyveno Prūsijos valdomoje Poznanės kunigaikštystėje, buvo miškininku, ūkininkavo. Po valdžios įsakymo svetimšaliams išsikelti 1886 m. išvyko į Braziliją, vėliau į Argentiną. Paskutiniuosius 23 m. praleido psichiatrinėje ligoninėje, artimųjų užmirštas, JAV lietuvių kiek šelpiamas.
„Aušros“ reikalais lankėsi Mažojoje Lietuvoje, korespondavo su J. Mikšu, Jurgiu Zauerveinu, Jonu Basanavičiumi, Jonu Šliūpu, J. Adomaičiu-Šernu ir kt.[1]
Kūryba
Išvertė J. I. Kraševskio poemą „Vitolio rauda“, vertė Adomo Mickevičiaus kūrinius. Kūryboje reiškėsi kaip romantikas, idealizuojantis Lietuvos praeitį, gamtą. „Aušroje“ paskelbė 5 eiliuotus kūrinius. Bendradarbiavo „Varpe“, „Lietuviškajame balse“, „Vienybėje lietuvninkų“.
Parašė eilėraščių, pasakėčių („Lietuviškoji kalba“, „Regėjimas“, „Šviesūnas ir pelėda“), domėjosi kalbos tyrinėjimais. [2]
Šaltiniai
- ↑ Dalia Striogaitė. Vištelis-Višteliauskas, Andrius
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 568 psl.
|