Androgenai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Androgenai – vyriškieji lytiniai hormonai (testosteronas ir jos skilimo junginiai androsteronas, androstendionas, dihidrotestosteronas ir kt.), kuriuos gamina sėklidės, antinksčių žievė ir, kiaušidžių stroma. Androgenai gaminami iš cholesterolio. Kraujyje androgenai dažniausiai būna susijungę su plazmos baltymais, ir tai užkerta kelią per didelei moters androgenizacijai (vyriškų požymių pasireiškimui) bei apsaugo pačius hormonus nuo jų skaidymo kepenyse ir kituose organuose.

Androgenai reguliuoja vulvos (moters išorinių lytinių organų) formavimąsi. Ankstyvose nėštumo stadijose androgenus gamina kiaušidės, ir jiems veikiant apie 12 nėštumo savaitę pas vyriškos lyties vaisių ima formuotis vyriška šlaplė ir sėklidžių kapšelis, o jeigu androgenų poveikio tuo metu nėra, formuojasi lytinės lūpos ir varputė. Formuojantis vidiniams lytiniams organams androgenai įtakos neturi, tačiau iš dalies skatina baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų medžiagų sintezę.

Androgenų biologinis veikimas labiausiai pasireiškia formuojantis vyro antriniams lytiniams požymiams, baltymų sintezėje, turi įtakos aukštajai nervinei veiklai, lytinių takų ir lytinių liaukų funkcijai. Skatina lytinį potraukį, slopina moteriškuosius hormonus – estrogenus. Jie lemia sėklidžių kapšelio, sėklinių pūslelių, prostatos, varpos, Kuperio liaukų augimą. Pas moterį androgenai slopina hormono folikulino gamybą, o tai stabdo folikulų subrendimą kiaušidėse, geltonkūnio susidarymą, skatina gimdos atrofiją. Esant dideliems androgenų kiekiams, estrogenų veikla slopinama.

Androgenai yra labai greitai pašalinami iš organizmo, kadangi kepenyse jungiasi su gliukuronu ir sieros rūgštimi, o po to išsiskiria su šlapimu.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3123-0=3123 wiki spaudos ženklai).