Anelė Šukienė
| Anelė Šukienė | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1875 m. Inkūnai, Anykščių raj. |
| Mirė | † 1960 m. Inkūnuose |
|
| |
| Veikla | Visuomenininkė, mecenatė
|
Anelė Šukienė (Stukaitė 1875 m., Inkūnai, Anykščių raj. – 1960 m. Inkūnuose. Palaidota Inkūnų kapinėse šeimos kape prie anksčiau mirusio vyro) – Visuomenininkė, mecenatė.
Biografija
Tėvas Antanas Stukas (1832–?) – žemdirbys ūkininkas. Augo 10 vaikų šeimoje.
Ištekėjusi gyveno pas vyrą Debeikiuose, Anykščių raj.. XX a. 4-ajame dešimtmetyje liko našlė ir grįžo į Inkūnus, tvarkėsi šeimos ūkyje.
A. Šukienė pasižymėjo ypatingu dievobaimingumu ir dosnumu bažnyčiai bei kunigams, nors šeimoje buvo taupi, net šykšti.
Gyvendama Debeikiuose, ji rėmė lėšomis naujos Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statybą, jai paaukojo 1000 rublių – tiek pat, kiek skyrė ir Aknystų dvaro savininkai, paskui kiekvieną dieną ėjo į ją melstis.
Grįžusi į Inkūnus, į atokesnes bažnyčias ji nueidavo tik šventadieniais, tačiau dažnai išsiruošdavo į aplinkinių parapijų atlaidus.
1938 m. nuvykusi į Šiluvos (Raseinių raj.) atlaidus, ten A. Šukienė sutiko buvusį Debeikių kleboną ir bažnyčios statytoją Domininką Mikšį ir pasiūlė jam mintį pastatyti naują bažnyčią Inkūnuose.
Kitą vasarą A. Šukienės kvietimu atvykęs į Inkūnus ir apsigyvenęs jos sūnaus Juozo Šukio namuose, kunigas D. Mikšys pradėjo burti vietos žmones ir kurti Inkūnų parapiją, ruoštis bažnyčios statybai.
A. Šukienės namuose viename kambaryje buvo įrengta laikinoji Inkūnų parapijos koplyčia, kurioje, Panevėžio vyskupui leidus, 1939 m. pradėtos rengti pamaldos, ten pat įrengtas ir butas kunigui.
1939 m. dalijant Inkūnų kaimo žemę į vienkiemius, A. Šukienė paaukojo iš savo dalies parapijai 10 hektarų – daugiau nei visi kiti kaimo gyventojai drauge. Inkūnų kapinaites praplečiant 25 arais, ji taip pat skyrė 17 arų savo žemės.
Sūnaus Juozo šeimą, su kuria kartu gyveno, po Antrojo pasaulinio karo ištrėmus, A. Šukienė tokio likimo išvengė, liko melstis ir laukti jų grįžtančių.
Buvo ištekėjusi, vyras Mykolas Šukys (1859–1918) – Ukmergės apskrities bajorų tarybos teisėjas. Liko našlė. Viena užaugino penkis vaikus: Rozalija Šukytė-Kriaučiūnienė (1905–1986) – pedagogė, emigrantė JAV, Jonas Šukys – mokytojas, jaunas miręs, Juozas Šukys (1911–1994) – žemdirbys, tremtinys, Ona Šukytė-Šukienė – darbininkė, Anelė Šukytė-Vitkauskienė – darbininkė.
Mirė 1960 m. Inkūnuose. Palaidota Inkūnų kapinėse šeimos kape prie anksčiau mirusio vyro. Kapą ženklina juodo akmens paminklas-stela su iškaltu kryžiaus reljefu ir įrašu: "A. A. / Anelė Šukienė / Inkūnų bažnyčios / iniciatorė. / 1875–1960 / Ilsėkis ramybėje, mylima mamyte. / Vaikai" ir įrašu postamente "Mykolas Šukys / 1855–1918".
Pagerbiant parapijos kūrimo iniciatorę ir bažnyčios rėmėją, Inkūnuose švenčiami Šv. Anelės atlaidai kasmet pirmąjį birželio sekmadienį. Dešinysis mažasis bažnyčios altorius yra Šv. Anelės, jame esantis paveikslas – A. Šukienės dovana parapijai. Broniaus Uoginto tapytas A. Šukienės paveikslas, kabojęs Inkūnų bažnyčioje, neišliko.
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |