Antašavos dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Antašavos dvaras
Antašava, dvaras.JPG
Vieta Antašava
Įkurtas 1816 m.
Rūmų stilius Klasicizmas
Bajorų giminės Chošnovskiai (XVIII a.),
A. Pačiobutas (1779-1791 m.),
I.Liutkevičius (1791-1792 m.),
Antašauskai (1792-1888 m.),
S.Šimonis (1888-1915 m.)

Antašavos dvaro ansamblis stovi Antašavoje, Kupiškio rajone. Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai, o naujuosus 18091810 m. dvaro savininko Hiacinto Antašauskio užsakymu suprojektavo Mykolas Angelas Šulcas. Pastatyti 18121816 m. (visi darbai 18111820 m.).

Dvaro ansamblis – valstybės saugomas architektūros paminklas, parkas – gamtos paminklas.

Istorija

Nuo 1595 m.) minimas Papyvesių dvaras, bajorkaimis[1]. XVIII a. LDK poručikas Hiacintas Antoševskis (Antašauskis) ėmė supirkinėti bajorų žemes. 1782 m. ir 1784 m. supirkęs dalį bajorų palivarkų, pavadino dvarą Antašava. Siekiant jį paversti miesteliu, Hiacinto iniciatyva nutiestas kelias į Kupiškį, pastatyti tiltai ir pakelės karčemos. 1793 m. buvusiose kapinėse pastatė koplyčią, 18111816 m. – naujus dvaro rūmus, įrengė parką[1]. Tolesnį plėtimąsi sustabdė 1812 m. karas, H. Antoševskio liga ir mirtis. Palikuonių neturėjo, o dvarą paveldėjo brolvaikis Kazimieras.

1850 m. miręs K. Antoševskis viską paliko savo šeimai: sūnums Adomui, Stanislovui, Kazimierui, Sigizmundui, Jonui, Bronislovui, Aleksandrui, Antanui, Viktorui, Eugenijui, dukrai Evelinai ir žmonai Rozinai Koriznaitei. Nemažai miestelio ir jo apylinkės gyventojų dalyvavo 1863 m. sukilime, didžiausią dalį subūrė Eliziejus Liutkevičius. 1863 m. lapkričio 11 d. ties Daršiškiais įvyko mūšis su rusų kariuomene, kurio metu žuvo nemažai sukilėlių ir pats V. Liutkevičius, dalis buvo ištremti, tarp jų ir K. Antoševskio sūnūs Jonas ir Aleksandras. Jiems priklausęs turtas 1865 m. gruodžio 10 d. buvo konfiskuotas caro, likusi dalis – sekvestruota, tačiau vėliau sekvestras buvo panaikintas. Dvaro reikalais tada rūpinosi Rozina ir jos sūnūs. 1873 m. galiausiai perduota konfiskuota dalis savininkams ir broliai pasidalijo palikimą. Antašavos dvaras atiteko Kazimierui Mečislovui Antoševskiui, kuris jį įkeitė Vilniaus žemės bankui. Vėliau dvaro rūmai ir likusi žemė buvo parduota Stanislovui Šimoniui.

1904 m. mirus S. Šimoniui, dvarą paveldėjo vaikai Petronėlė Durasevičienė ir Juozapas, kurie jau 1911 m. dvarą padalino į 5 dalis ir pardavė. 1926 m. buvo dar kartą perdalintas. 19401941 m. miestelyje veikė antisovietinis pogrindis, o pokario metais veikė kapitono Albino Tindžiulio-Dėdės vadovaujami partizanai. Žuvus Dėdei, toliau vadovavo Povilas Laužikas-Liudas.

Sovietmečiu dvare įsikūrė mokykla, čia veikusi 19501997 m.

Architektūra

Dvarą sudaro visas kompleksas – rūmai, lauko akmenų svirnas, parkas ir klebonija, pirtis, obuolių sandėlis. XIX a. 2-ojoje pusėje prie rūmų buvo pristatytas dviaukštis priestatas, tačiau jis pažeidė ansamblio kompoziciją.

Rūmai

Rūmai klasicistinio stiliaus, stačiakampio formos, dviaukščiai. Dengti keturšlaičiu stogu, o jo viduryje – platus kaminas. Fasade vienodais tarpais išdėstyti langai ir nišos, kampuose – mentės. Pirmojo aukšto langai su apvadais. Retas atvejis, kai klasicistinio stiliaus rūmai Lietuvoje rūmai neturi kolonų. Tačiau pagrindiniame fasade išryškintos horizontalūs padalijimai – cokolis, juosta tarp aukštų, platus dorėninis antablementas, sudarytas iš stambokais triglifais suskirstyto frizo bei karnizo su modiljonais.

Pirmame rūmų aukšte įkurtos buitinės patalpos: dvaro kambarys, valgomasis, miegamasis. Antrame aukšte yra reprezentacinės patalpos: šokių salė, svečių valgomasis, svetainė. Abiejų aukštų išplanavimas – koridorinis.

Rūmų interjeras įrenginėtas iki 1820 m., ypač puošnus. Grindys buvo iš įvairių atspalvių dailaus parketo. Miegamąjį skiria dvi jonėnų stiliaus kolonos, sienas, puošia antablementas su lipdiniais, lubose augalų motyvų plafonas. Šokių salėje taip pat jonėnų stiliaus kolonos, lubose net du apskritos formos plafonai, yra antablementas. Erdvūs rūmų rūsiai su kryžminiais ir cilindriniais sklautais. Dauguma dekoro išliko ir iki šių dienų.

Kiti pastatai

Šalia dvaro stovi iš lauko akmenų sumūritas svirnas, puoštas skaldos mozaika, antablementu. Langų apvadai tinkuoti. Ansambliui taip pat priklauso ledainė, pirtis, vaisių sandėlis, rūsys.

Parkas

Prie rūmų yra tiesiomis medžių eilėmis apsuptas parkas, įveistas statant svaro pastatus. Plotas – 6,1 ha. Jame auga 27 rūšys medžių, iš jų 12 – atvežtiniai (europiniai maumedžiai, pilkosios tuopos, gluosnialapės lanksvos, kambarinės slyvos, kt.)[2]. Daug liepų, beržų, ąžuolų. Parke yra du tvenkiniai.

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T.1: A-J. ISBN 9955-624-62-0.{{#subobject:Antašavos dvaras (KE) |Straipsnis=Antašavos dvaras |Žodynas=Kupiškėnų enciklopedija |Žodyno tomas= I T. |Žodyno puslapis= 2006. T.1: A-J. ISBN 9955-624-62-0 |}}
  2. Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T.1: A-J. ISBN 9955-624-62-0.{{#subobject:Antašavos dvaras (KE) |Straipsnis=Antašavos dvaras |Žodynas=Kupiškėnų enciklopedija |Žodyno tomas= I T. |Žodyno puslapis= 2006. T.1: A-J. ISBN 9955-624-62-0 |}}


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 60% (+3584-46=3538 wiki spaudos ženklai).
  • KS – autorius ir redaktorius – 41% (+2475-20=2455 wiki spaudos ženklai).