Antalieptės vandens jėgainė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Antalieptės hidroelektrinė)
Antalieptės hidroelektrinė.jpg

Antalieptės vandens jėgainė – hidroelektrinė, įrengta Antalieptėje. Istorijos ir technikos paveldo paminklas. Pastatyta buvusio Gaidelių dvaro laukuose. Tai trečioji pagal instaliuotą elektros galią (2,55 mW) po Balskų hidroelektrinės vandens jėgainė Lietuvoje.[1]

Istorija

XX a. tarpukariu sparčiai plečiantis ūkiui kilo gyvenimo lygis ir dėl to didėjo elektros energijos poreikiai. 1932 m. imta galvoti, kaip racionaliau panaudoti vietinius gamtos išteklius, vandens energiją. Dėl to 1936 m. įsteigtas Lietuvos energijos komitetas. Jam vadovavo prof. Steponas Kolupaila, kuris 1937 m. kartu su K. Pakštu atvyko Antalieptėn, apžiūrėjo apylinkes ir Šventosios rėvą, kur upės nuolydis 5 km ruože siekia 25 metrus. Įvertinta, kad tai yra galimybė pastatyti didesnės galios vandens jėgainę. Tais pat metais Šventojoje ties Antaliepte įrengta vandens matavimo stotis upės nuotėkiui stebėti.

1939 m. komitetas patikslino elektrifikavimo gaires ir parengė Lietuvos 19391940 m. elektrifikavimo planą, pagal kurį 1943 m. turėjo būti parengtas 2000 kW galios Antalieptės vandens jėgainės projektas, o 19441945 m. pastatyta pati jėgainė. Tačiau Antrasis pasaulinis karas planus sugriovė. Hidrologai S. Kolupaila ir K. Pakštas pasitraukė 1944 m. į Vakarus.

Pokariu šių hidrologų ketinimai buvo realizuoti. Palankų šio klausimo sprendimą lėmė ir tai, kad tuometinėje energetikos valdyboje vadovaujantį darbą dirbo kraštietis Antanas Gruodis, kuris jėgainės reikalais rūpinosi 19451978 m. Vykdant TSRS vystymo 19511955 m. penkmečio planą, 1952 m. pabaigoje Ministrų Tarybos nutarimu 19531955 m. numatyta pastatyti žemės ūkio elektrifikavimo stotį Antalieptėje. Statybai jokios techninės dokumentacijos dar nebuvo, paruošiamieji statybos darbai 1954 m. pradėti dar be jos – išimties tvarka, kadangi tokio tipo statinių Pabaltijy dar nebuvo. Todėl Gruzijoje ir Armėnijoje mokytasi kalnų tipo jėgainių statybos.

Tačiau ėmus statyti pagrindinį jėgainės pastatą paaiškėjo, kad projektas netinkamas ir tos nesėkmės kaltininkai yra geologai. – jie tyrė gruntą tik 16 m gylyje, o reikėjo iki 40 metrų. Todėl projektavimo darbai užtruko 11 metų. Pradinė jėgainės sąmata siekė 20 mln. rublių, bet užsitęsus statyboms pasiekė 26,6 mln. Jėgainė baigta statyti 1961 m., susidarė užtvanka, vanduo užliejo 800 ha plotą ir sujungė 27 ežerus – susidarė Antalieptės marios.

Šaltiniai

  1. http://www.avei.lt/lt/component/energy/?task=map Atsinaujinantieji energijos ištekliai Lietuvoje. Energijos ištekliai. Hidroenergija


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+50-0=50 wiki spaudos ženklai).