Antanas Šernius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
 Edit-delete-not encyclopedic2.svg  Yra kilę abejonių dėl šio straipsnio objekto reikšmingumo ir tinkamumo enciklopedijai.
Galima paieškoti straipsnio objekto aprašymų nepriklausomuose nuo jo patikimuose antriniuose šaltiniuose ir pasiremti jais straipsnyje.

ANTANAS ŠERNIUS, gim. 1904 11 05 Tauragės apskr. Švėkšnos valsč. Šilininkų kaime, mokėsi Švėkšnoje, vėliau 1931 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją. Prieš ją baigdamas mokytojavo Tauragės apskr. Siuraičių, Vaičių (1923), Visbarų (1925) pradžios mokyklose. 1926 m. atliko karinę prievolę. 1927 m. paskirtas Būdviečių mokyklos vedėju, 1928 m. perkeltas į Tvaskučius mokyklos vedėju, 1929 m. nukeltas į Pakalniškių pr. mokyklą, 1931 m. paskirtas į Kėdainių apskr. Ažaičių pr. mokyklos vedėju, 1932 m. nukeltas į Tvaskučių mokyklą vedėju, 1933-1935 m. gydėsi, 1936 m. paskirtas Švėkšnos pr. mokyklos mokytoju, 1939 m. nukeltas į Klausgalvų pr. mokyklą vedėju, nuo 1941 10 01 – mokytoju, 1940 m. organizavo chorą Kalnalyje, 1942 m. gydėsi, 1944 pakeltas I laipsnio vyr. mokytoju. 1935 m. rugsėjo 15 d. Kretingos bažnyčioje susituokė su mokytoja Stefanija Kirklyte (1910–1985); duktė Aldona Baliulienė (1937–2017) ir sūnus Antanas (gim. 1943). 1932 priimtas Pociūnėlių (Kėdainių apskr.) šaulių būrio nariu, 1936 m. buvo Švėkšnos šaulių būrio narys. 1940 m. įrašytas į Kalnalio šaulių būrio sąrašus, buvo būrio vadas. Suimtas Kretingos apskr., Salantų valsčiaus Klausgalvų pradžios mokykloje 1945 02 15 kaip buvęs Šaulių sąjungos narys, mirė 1945 05 17 konclageryje 0313 Medvežjegorske (Karelija, ten pateko 1945 03 09), 2009 09 21 Lietuvos generalinės prokuratūros raštu nr. 12.11-185 pripažintas nekaltu. Po ilgo biurokratinio susirašinėjimo tik 2016 m. vasario 17 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gen. direktoriaus įsakymu nr. IV-25 Antanui Šerniui buvo pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas (po mirties, pažymėjimas nr. 6918). Susirašinėjimas, archyvinė medžiaga ir fotografijos deponuoti kartu su Aldonos Baliulienės dokumentais Literatūros ir meno archyve.

Šaltiniai: Trimitas, 1940 gegužės mėn.;  Tremtinys, 1991 m. lapkritis, nr. 21(54); Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 391, ap. 10, b. 14593;  Lietuvos generalinės prokuratūros ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raštai.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2280-0=2280 wiki spaudos ženklai).