Antanas Švilpa

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Antanas Švilpa

    Gimė 1907 m. birželio 6 d.
    Umėnų k., Anykščių raj.

    Veikla
    Kariškis, laisvės gynėjas

    Antanas Švilpa ( 1907 m. birželio 6 d., Umėnų k., Anykščių raj. – ) – Kariškis, laisvės gynėjas.

    Biografija

    Tėvai: Justinas Švilpa (apie 1872 – ?) ir Pranciška Šukytė-Švilpienė (apie 1873 – ?) iš Umėnų – valstiečiai žemdirbiai.

    1907 m. birželio 7 d. Troškūnų bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Antanas Stapulionis, krikštatėviai buvo Kazimieras Bartulis ir Uršulė Navikienė, Pranciškaus Naviko žmona.

    Iki 1940 m. vasaros A. Švilpa tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo "Geležinio Vilko" 3-ojo dragūnų pulko 2-ojo eskadrono vadas, kapitonas, "Geležinio Vilko" pulko štabo narys, organizacinio skyriaus viršininkas.

    Lietuvos kariuomenę įjungiant į sovietinę armiją, 1940 m. rugsėjo 28 d. jis buvo perkeltas į 179-osios šaulių divizijos atskirąjį žvalgybos batalioną, vėliau – į 184-osios šaulių divizijos atskirąjį žvalgybos batalioną.

    1941 m. vasario 21 d. (kitų šaltinių duomenimis – 1940 m. lapkričio 22 d.) A. Švilpą suėmė divizijos ypatingojo skyriaus pareigūnai, jis buvo kalinamas, kol 1941 m. birželį, prasidėjus karui, buvo išlaisvintas iš kalėjimo.

    Atvykęs į Vilnių, kur rinkosi buvusio 29-ojo šaulių teritorinio korpuso dalys, 1941 m. liepos pradžioje jis buvo paskirtas į ryšių batalioną.

    1941 m. liepos 17 d. A. Švilpa buvo priimtas į tarnybą Kauno komendantūros Tautinio darbo apsaugos 1-ajame batalione ir iškart paskirtas pradėtos formuoti 7-osios kuopos vadu.

    1941 m. rugpjūčio pradžioje išskirsčius Tautinio darbo apsaugos 1-ąjį batalioną į tris Pagalbinės policijos tarnybos batalionus, 1941 m. rugpjūčio 15 d. A. Švilpa buvo perkeltas į naujai formuojamą 3-ąjį Pagalbinės policijos tarnybos batalioną ir paskirtas šio bataliono vadu. Kartu jis atsivedė ir savo 7-ąją kuopą, kuri tapo 3-ojo bataliono 3-ąja kuopa, o kitus karininkus ir kareivius A. Švilpa naujai rinko į tarnybą.

    1941 m. spalį jo vadovaujamą 3-ąjį batalioną perėmė okupacinė vokiečių valdžia, jis pervadintas apsaugos batalionu, o nuo gruodžio 20 d. jis buvo pervadintas 11-uoju apsaugos batalionu. Šis jo vadovaujamas apsaugos dalinys buvo dislokuotas Baltarusijos teritorijoje, kur dalyvavo kovose su prosovietiniais partizanais, saugojo belaisvius, epizodiškai dalyvavo saugant ar pervežant mirčiai pasmerktus žydus, kol 1943 m. lapkritį buvo sutriuškintas ir išblaškytas mūšyje prie Korostenio (Ukraina). A. Švilpa buvo žinomas savo antisemitinėmis nuostatomis, manoma, kad jis tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvavo ir holokauste.

    1944 m. vasario mėnesį subūrus Panevėžio ir Biržų krašto savanorius į generolo Povilo Plechavičiaus organizuojamą Vietinę rinktinę, A. Švilpa kovo 11 d. buvo paskirtas čia suformuoto Vietinės rinktinės 241-ojo bataliono vadu. Jis vadovavo šiam junginiui, stiprindamas jo materialinę bazę ir ruošdamas būsimoms kovoms, kol 1944 m. gegužės 15 d. vokiečių okupacinei valdžiai suėmus Vietinės rinktinės vadus, batalionas buvo išformuotas, o jo kariai išleisti namo.

    1944 m. rugpjūčio 19 d. A. Švilpa buvo priimtas į Tėvynės apsaugos rinktinę.

    1944 m. rudenį jis pasitraukė į Vokietiją.

    Tolesnis likimas nežinomas.

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4039-0=4039 wiki spaudos ženklai).