Antanas Žukauskas (1939)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Antanas Žukauskas (1939)
Vaizdas:Antanas Žukauskas (dailininkas).jpeg

Gimė 1939 m. kovo 9 d. (85 m.)
Pienionys, Lietuva

Tėvas Jonas Žukauskas
Motina Anelė Bagdonaitė

Veikla
Lietuvos dailininkas - skulptorius, kultūros ir meno veikėjas

Žymūs apdovanojimai

2004 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. 2004 Europos Sąjungos eurų ir euro centų nacionalinės pusės kūrimo konkurse I premijos laureatas. 2006 Valstybės strateginės stipendijos laureatas (už projektą Lietuvos kultūra Europoje per formą). 2009 LR Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2010 Baltijos Asamblėjos kultūros ir meno premija.

1 litas
2 litai
5 litai

Antanas Žukauskas (1939 m. kovo 9 d. Pienionyse, Anykščių valsčius) – Lietuvos dailininkas – skulptorius, kultūros ir meno veikėjas.

Anykštėno Biografija

Tėvai: Jonas Žukauskas (18931967) ir Anelė Bagdonaitė-Žukauskienė (19011967) iš Bikūnų – valstiečiai žemdirbiai. Augo keturių vaikų šeimoje, buvo jauniausias. Broliai: Vladas Žukauskas (g. 1927 m.) – buhalteris, Stasys Žukauskas (g. 1938 m.) – žemdirbys, sesuo Bronė Danutė Žukauskaitė (19311942).

19481959 m. mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje. 19601966 m. studijavo Valstybiniame dailės institute skulptūrą pas prof. J. Kėdainį.

19661970 m. A. Žukauskas ėjo Lietuvos Kultūros ministerijos Meno reikalų kolegijos nario pareigas.

Nuo 1970 m. jis yra laisvas menininkas.

A. Žukauskas aktyviai kuria ir nuo 1963 m. nuolat dalyvauja Lietuvos ir užsienio parodose, jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Vokietijos, Rusijos, Italijos, JAV ir kitų šalių muziejai bei kolekcininkai.

Jis kuria medalius ir kitus mažosios plastikos darbus, taip pat antkapinius paminklus iš granito, marmuro bei bronzos, rašytojų, poetų, mokslininkų ir kitų asmenybių memorialines lentas, skulptūras, biustus, bareljefus.

Įvairiuose meno konkursuose A. Žukauskas yra pelnęs daugiau kaip 20 apdovanojimų.

Jo sukurti medaliai buvo atrinkti Tarptautinės medalių federacijos (FIDEM) centro, esančio Paryžiuje, ir keliavo į pasaulines parodas, Budapešte (Vengrija) jie buvo įvertinti II premija (1978 m.).

1984 m. A. Žukauskas sukūrė medalį "Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas". Tai buvo vienintelis sovietmečiu oficialiai sukurtas medalis religine tematika, jis saugomas Vatikane, o padidintas jo atvaizdas eksponuojamas Vilniaus Arkikatedroje.

2002 m. Pasaulinėje monetų parodoje-konkurse Niujorke (JAV) A. Žukauskui buvo skirta I premija už proginę monetą Sidnėjaus olimpiadai – meniškiausią pasaulyje 2001 metais. 2003 m. jis gavo diplomą koliažų-asambliažų parodoje Varšuvoje (Lenkija). 2004 m. euro centų ir euro monetų nacionalinės pusės konkurse jis laimėjo I vietą.

A. Žukauskas sukūrė apyvartines monetas: 10 centų, 20 centų, 50 centų, 1 litas, 2 litai, 5 litai (visos 1996 m.).

Laimėjęs konkursus, jis sukūrė kelias dešimtis kolekcinių monetų ir medalių, tarp jų: "Valstybės atgimimas" (1995 m.), "M. K. Čiurlionis" (1995 m.), "Sausio 13" (1996 m.), Lietuvos kunigaikščių ciklą "Mindaugas" (1996 m.), "Gediminas" (1996 m.), "Kęstutis" (1999 m.), UNISEF "Pasaulio vaikai" (1998 m.), "Baltijos keliui – 10" (1999 m.).

1996 m. A. Žukausko sukurta moneta Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui ir poeto J. Marcinkevičiaus tekstas buvo įdėti į kapsulę, o kapsulė įmūryta į Gedimino paminklo Vilniuje, Katedros aikštėje, pjedestalą kaip palikimas ateities kartoms.

A. Žukauskas taip pat sukūrė koliažų-asambliažų ciklą "Klonatas", "Dugnas-1", "Dugnas-2", "Nepažįstamas objektas", "Likimo pirštas", skulptūras "Atotrūkis" "Pozicija", "Atrama".

Jo monumentalūs darbai: dekoratyvi skulptūra "Motinystė" Plungėje (1972 m.), fontano skulptūra "Pumpuras" Vilniuje (1979 m.), skulptūra "Anūkas" Klaipėdoje (1985 m.), simbolinės teatro skulptūros Valstybinio operos ir baleto teatro fasadui Vilniuje (1989 m.), "Juodojo paukščio giedojimas" Varšuvoje (Lenkija, 1989 m.), paminklas Vydūnui Detmolde (Vokietija, 1990 m.), paminklas Jonui Basanavičiui Vilkaviškyje (1996 m.), paminklas Vincui Kudirkai Vilkaviškyje (1998 m.). 1990 m. atstatant Vytauto Didžiojo paminklą Kaune, skulptūrinėje kompozicijoje jis atkūrė ruso figūrą. Jis sukūrė Anykščių senųjų (XIX a.) kapinių paminklą – šventųjų vartų (trijų kryžių) kompoziciją (2013 m.).

A. Žukausko sukurti bareljefai: Vydūno Tilžėje (Sovetskas, Rusija, 1989 m.), Antano Žukausko-Vienuolio Tbilisyje (Gruzija, 1989 m.), Jono Matulio Vilniuje prie Lietuvos Mokslų akademijos (1992 m.) ir kiti. Jis sukūrė Lietuvos Sąjūdžio 20-mečiui skirtą bareljefą "Sąjūdis", įamžinusį 200 asmenybių.

Jis sukūrė antkapinius paminklus: "Sielvartas" – Kaziui Rimavičiui Troškūnuose (Anykščių raj., 1963 m.), "Ilgesys" – tėvams Anykščiuose (1972 m.), kompozitoriui Jonui Švedui Vilniuje (1973 m.), rašytojui Augustinui Griciui Vilniuje (1974 m.), Linai Pinigytei Vilniuje (1975 m.), Juozui Sakalauskui Panevėžyje (1975 m.), smuikininkui Aleksandrui Livontui Vilniuje (1976 m.), akademikui Adolfui Juciui Vilniuje (1976 m.), Juozui Mickevičiui Panevėžyje (1977 m.), rašytojui Antanui Jonynui Vilniuje (1978 m.), Jonui Bieliniui Vilniuje (1995 m.), kompozitoriui Benjaminui Gorbulskiui Vilniuje (1999 m.) ir kitiems.

A. Žukauskas nuo 1974 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1976 m. jis taip pat yra respublikinės monumentaliosios dailės meno tarybos narys, 19901995 m. buvo jos pirmininkas. Jis yra Kultūros ministerijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Vilniaus savivaldybės tarybos ir meno komisijų, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos autorinių teisių sąjungos narys.

Už nuopelnus Lietuvos Respublikai A. Žukauskas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2004 m.) ir Lietuvos banko Padėkos raštu (2004 m.).

20062008 m. jam buvo skirta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos strateginė valstybės stipendija, 2010 m. – Baltijos Asamblėjos premija už praeities vertybių atspindėjimą dailėje, pusiausvyrą tarp modernaus ir tradicinio baltiškojo identiteto, taip pat už jo sklaidą pasaulyje. Jis yra projekto "Yra šalis..." laureatas "Dešimt+" asmenybių menininkų kategorijoje.

Išleistas A. Žukausko kūrybos albumas "Antanas Žukauskas : skulptūros, koliažai, medaliai, monetos" (2002 m.).

Vedęs, žmona Elena Žukauskienė (g. 1949 m.) – teisininkė. Vaikai: Artūras, Laima, Rasa.

Biografija

Gimė 1939 m. kovo 9 d. Pienionyse. 19481959 m. mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje. 19601966 m. studijavo Valstybiniame dailės institute skulptūrą pas profesorių Juozą Kėdainį. 19661970 m. A. Žukauskas ėjo Lietuvos Kultūros ministerijos Meno reikalų kolegijos nario – eksperto pareigas. Nuo 1970 m. – laisvas menininkas. 1974 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Nuo 1976 m. – Respublikinės monumentaliosios dailės meno tarybos narys, 1990–1995 metų laikotarpiu ėjo šios tarybos pirmininko pareigas. Buvo LR Seimo, Kultūros ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Vilniaus savivaldybės, LR Banko, Lietuvos autorinių teisių sąjungos tarybų ir meno komisijų narys-ekspertas.

Kūryba

Antanas Žukauskas – įvairių žanrų kūrėjas, reikšmingų monumentų, paminklų, dekoratyvinių skulptūrų, interjerų, mažosios plastikos, skulptūrinių portretų, koliažų, instaliacijų, LR apyvartinių (litų ir centų) ir ES apyvartinių nacionalinės pusės (eurų ir euro centų), kolekcinių monetų autorius. Nuo 1964 m. kuria ir nuolat dalyvauja parodose, projektuose, konkursuose, simpoziumuose Lietuvoje ir svetur.

Antano Žukausko kūrybos skalė aprėpia tiek tradicinės vaizduojamosios dailės rūšis, tiek ir šiuolaikinį meną. Jis savitai transformuoja būdingas lietuviškosios skulptūros tradicijas ir Vakarų Europos modernizmo principus bei filosofines nuostatas, kuriose atsiskleidžia XX a. antros pusės ir XXI a. pradžios kultūros ypatumai, meno ir politikos santykių pobūdis.

Antano Žukausko sukurti darbai yra įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų programas, įvairius leidinius, monografijas, enciklopedijas. 2002 m. buvo išleista ir personalinė A. Žukausko kūrybą pristatanti monografija-albumas „ŽUKAUSKAS“ (teksto autorius – menotyrininkas akademikas Algirdas Gaižutis).

Antano Žukausko kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailininkų sąjungos fondas, Lietuvos banko muziejus, Vytauto Didžiojo Karo muziejus, Vydūno muziejus Detmolde (Vokietija), Hviteat galerija (Suomija), Vatikano muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje (Rusija), Šiaurės Amerikos Balzeko muziejus Čikagoje (Ilinojus, JAV), Jungtinių Tautų vaikų fondas Londone (Didžioji Britanija) ir šimtai privačių kolekcionierių Lietuvoje ir užsienyje.

1984 m. A. Žukauskas sukūrė medalį „Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas“. Tai buvo vienintelis sovietmečiu oficialiai sukurtas medalis religine tematika, jis saugomas Vatikane, o padidintas jo atvaizdas eksponuojamas Vilniaus Arkikatedroje.

A. Žukauskas nuo 1974 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1976 m. jis taip pat yra respublikinės monumentaliosios dailės meno tarybos narys, 19901995 m. buvo jos pirmininkas. Jis yra Kultūros ministerijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Vilniaus savivaldybės tarybos ir meno komisijų, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos autorinių teisių sąjungos narys.

Už nuopelnus Lietuvos Respublikai A. Žukauskas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2004 m.) ir Lietuvos banko Padėkos raštu (2004 m.). 2006 m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos konkurse tapo valstybinės strateginės stipendijos laureatas, 2010 m. – Baltijos Asamblėjos premija už praeities vertybių atspindėjimą dailėje, pusiausvyrą tarp modernaus ir tradicinio baltiškojo identiteto, taip pat už jo sklaidą pasaulyje. Jis yra projekto „Yra šalis…“ nominantas „Dešimt+“ asmenybių menininkų kategorijoje. Vedęs, žmona Elena Žukauskienė (g. 1949 m.)

Sukūrė kelias dešimtis kolekcinių monetų ir medalių, tarp jų: „Valstybės atgimimas“ (1995 m.), „M. K. Čiurlionis“ (1995 m.), „Sausio 13“ (1996 m.), Lietuvos kunigaikščių ciklą „Mindaugas“ (1996 m.), „Gediminas“ (1996 m.), „Kęstutis“ (1999 m.), UNISEF „Pasaulio vaikai“ (1998 m.), „Baltijos keliui – 10“ (1999 m.). 1996 m. A. Žukausko sukurta moneta Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui ir poeto J. Marcinkevičiaus tekstas buvo įdėti į kapsulę, o kapsulė įmūryta į Gedimino paminklo Vilniuje, Katedros aikštėje, pjedestalą kaip palikimas ateities kartoms.

A. Žukauskas taip pat sukūrė koliažų-asambliažų ciklą „Klonatas“, „Dugnas-1“, „Dugnas-2“, „Nepažįstamas objektas“, „Likimo pirštas“, skulptūras „Atotrūkis“ „Pozicija“, „Atrama“. Jo monumentalūs darbai: dekoratyvi skulptūra „Motinystė“ Plungėje (1972 m.), fontano skulptūra „Pumpuras“ Vilniuje (1979 m.), skulptūra „Anūkas“ Klaipėdoje (1985 m.), simbolinės teatro skulptūros Valstybinio operos ir baleto teatro fasadui Vilniuje (1989 m.), „Juodojo paukščio giedojimas“ Varšuvoje (Lenkija, 1989 m.), paminklas Vydūnui Detmolde (Vokietija, 1990 m.), paminklas Jonui Basanavičiui Vilkaviškyje (1996 m.), paminklas Vincui Kudirkai Vilkaviškyje (1998 m.). 1990 m. atstatant Vytauto Didžiojo paminklą Kaune, skulptūrinėje kompozicijoje jis atkūrė ruso figūrą. Jis sukūrė Anykščių senųjų (XIX a.) kapinių paminklą – šventųjų vartų (trijų kryžių) kompoziciją (2013 m.).

A. Žukausko sukurti bareljefai: Vydūno Tilžėje (Sovetskas, Rusija, 1989 m.), Antano Žukausko-Vienuolio Tbilisyje (Gruzija, 1989 m.), Jono Matulio Vilniuje prie Lietuvos Mokslų akademijos (1992 m.) ir kiti. Jis sukūrė Lietuvos Sąjūdžio 20-mečiui skirtą bareljefą „Sąjūdis“, įamžinusį 200 asmenybių.

Jis sukūrė antkapinius paminklus: „Sielvartas“ – Kaziui Rimavičiui Troškūnuose (Anykščių raj., 1963 m.), „Ilgesys“ – tėvams Anykščiuose (1972 m.), kompozitoriui Jonui Švedui Vilniuje (1973 m.), rašytojui Augustinui Griciui Vilniuje (1974 m.), Linai Pinigytei Vilniuje (1975 m.), Juozui Sakalauskui Panevėžyje (1975 m.), smuikininkui Aleksandrui Livontui Vilniuje (1976 m.), akademikui Adolfui Juciui Vilniuje (1976 m.), Juozui Mickevičiui Panevėžyje (1977 m.), rašytojui Antanui Jonynui Vilniuje (1978 m.), Jonui Bieliniui Vilniuje (1995 m.), kompozitoriui Benjaminui Gorbulskiui Vilniuje (1999 m.) ir kitiems.[1]

Žymūs apdovanojimai

  • 1996 m Lietuvos litų ir centų sukūrimo konkurse (I premija).
  • 2001 m Pasaulinėje parodoje – konkurse „Krause Publications“ (I premija) Niujorkas (JAV).
  • 2002 m. „Coin of the year“ konkurse pagrindinis prizas. Osaka (Japonija)
  • 2004 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas (už nuopelnus Lietuvai ir sklaidą pasaulyje)
  • 2004 m Europos Sąjungos eurų ir euro centų nacionalinės pusės kūrimo konkurse (I premija).
  • 2006 m. Valstybės strateginės stipendijos laureatas (už projektą „Lietuvos kultūra Europoje per formą“).
  • 2009 m. LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui).
  • 2010 m. Baltijos Asamblėjos kultūros ir meno premija (už profesionalų praeities vertybių perteikimą dailėje modernumo ir tradiciškumo

kontekste ir baltų identiteto sklaidą pasaulyje).

  • Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos kultūros ir meno instituto, menininkas buvo nominuotas – Nacionaliniai kultūros ir meno premijai

gauti.

Šaltiniai



Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+16114-0=16114 wiki spaudos ženklai).