Antanas Bagačiūnas

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Antanas Bagačiūnas

    Gimė 1927 m. gegužės 9 d.
    Smalinos k., Anykščių raj.
    Mirė 1951 m. balandžio 14 d. (23 m.)
    Niūronių kaime, Duobulės miške, Anykščių raj.

    Veikla
    Laisvės gynėjas, partizanų kuopos ir rajono vadas, pogrindžio veiklos organizatorius

    Antanas Bagačiūnas (Dūmas 1927 m. gegužės 9 d., Smalinos k., Anykščių raj. – 1951 m. balandžio 14 d. Niūronių kaime, Duobulės miške, Anykščių raj.) – Laisvės gynėjas, partizanų kuopos ir rajono vadas, pogrindžio veiklos organizatorius.

    Biografija

    Tėvai: Adomas Bagačiūnas (18921961) iš Vyžuonų (Utenos raj.) – žemdirbys ūkininkas, turėjęs 45 hektarus žemės, tremtinys, ir Ona Kačinskaitė-Bagačiūnienė (18881939) iš Smalinos – žemdirbė ūkininkė. Motinai anksti mirus, augo su tėvu ir pamote keturių vaikų šeimoje su trimis broliais, buvo jauniausias. Broliai: Jonas Bagačiūnas (19211995) – laisvės gynėjas, tremtinys, žemdirbys, Juozas Bagačiūnas-Užugiris (19231946) – laisvės gynėjas, žuvęs pokario kovose, ir Vytautas Bagačiūnas-Liūtas (19252013) – laisvės gynėjas, politinis kalinys, kasyklos darbininkas.

    19341938 m. mokėsi Vertimų, Anykščių raj. pradžios mokykloje, 19381945 m. – Anykščių vidurinėje mokykloje, Anykščių gimnazijoje, bet likus metams iki jos baigimo mokslą nutraukė.

    1945 m., slapstydamasis nuo sovietinės valdžios persekiojimo dėl partizanais tapusių vyresniųjų brolių, A. Bagačiūnas kartu su jais išėjo partizanauti, tapo Niūronių kaimo mokytojo Jurgio Urbono-Lakštučio suburto Lakštučio būrio partizanu, slapstėsi Ramuldavos girioje netoli Inkūnų.

    Nuo 1946 m. rudens iki 1947 m. jis buvo Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio, kuriam toliau vadovavo tas pats J. Urbonas-Lakštutis, partizanas, pogrindžio ryšininkas, ėjo ir Jovaro kuopos vado pavaduotojo pareigas. Atskyrus dalį Vytauto apygardos ir 1947 m. suformavus naują Algimanto apygardą, A. Bagačiūnas-Dūmas liko Vytauto apygardos Liūto rinktinėje ir nuo 1947 m. balandžio 30 d. buvo paskirtas šios apygardos štabo nariu, Ūkio skyriaus Kovotojų maitinimo ir aprūpinimo poskyrio viršininku, šias pareigas ėjo 19471949 m.

    Pertvarkius partizanų organizacinę struktūrą, 1949 m. rugpjūčio 1 d. jis tapo iš Jovaro kuopos suformuoto Deimanto rajono vadu, kitą dieną buvo apdovanotas Pasižymėjimo lapu. Tuo metu jis slapstėsi ir kovojo kartu su šio rajono Tigro būriu, kuriam vadovavo Vytautas Magyla-Vairas, paskui Juozas Banys-Šūvis. Tigro būrys veikė Duobulės, Lašinių, Smalinos, Mogylų ir Inkūnų kaimų apylinkėse.

    Nuo 1948 m. vasaros iki 1950 m. vasario mėnesio A. Bagačiūnas-Dūmas palaikė reguliarius ryšius su Anykščių gimnazijoje veikusia pogrindine moksleivių organizacija "Vienybė", 1-2 kartus per mėnesį susitikdamas ir bendraudamas per jos narį Povilą Gražį (1929 – apie 1960). Kaip Vytauto apygardos štabo narys jis pateikdavo gimnazistams pogrindininkams temas, prašydamas surinkti Anykščiuose informaciją apie nusikalstamą sovietinių represinių struktūrų veiklą, gaudavo slaptuosius gimnazistų rankraščius, taip pat popieriaus bei kopijavimo kalkės. A. Bagačiūnas-Dūmas rašomąja mašinėle išspausdindavo lapo dydžio atsišaukimus, kuriuos perduodavo gimnazistų organizacijai "Vienybė" slapta išplatinti tarp Anykščių miesto gyventojų. Šie pogrindžio lapeliai, platinti vien per patikimus asmenis, 5-ojo dešimtmečio pabaigoje buvo vienintelis laisvas žodis, slapta sklidęs Anykščiuose.

    Žuvo 1951 m. balandžio 14 d. Niūronių kaime, Duobulės miške, Anykščių raj. – buvo išduotas užverbuotų sovietinio saugumo agentų, apnuodytas ir nušautas po MGB operacijos.

    Kartu žuvo partizanai Albertas Pakenis-Jūreivis (19281951), Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas (19251951), Vytautas Pačinskas-Audra, Vieversys (19251951) ir Povilas Budreika-Debesis (19301951), su jais žuvo ir dvi partizanus mėginusios išgelbėti ryšininkės seserys Emilija Mieliauskaitė-Vaiva (19301951) ir Ona Mieliauskaitė (19331951). Palaikai buvo užkasti bendroje kapavietėje Anykščių stribų būstinės kieme J. Biliūno g. 86, tiksli palaidojimo vieta neidentifikuota, Lietuvos Atgimimo laikotarpiu teritorija paženklinta bendru atminimo paminklu su įrašais. Tiksli jo ir kitų partizanų žūties vieta Niūronių (Duobulės) miške paženklinta atminimo kryžiumi su įrašais.

    A. Bagačiūnui-Dūmui pripažintas kario-savanorio statusas (po mirties, 2004 m.) ir suteiktas vyresniojo puskarininkio karinis laipsnis (po mirties, 2004 m.).

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5512-0=5512 wiki spaudos ženklai).