Antanas Kitkevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Antanas Kitkevičius

Gimė 1805 m.
Ančiūnai prie Šešuolių
Mirė 1857 m. birželio 6 d. (~52 m.)
Nemenčinė

Veikla
Kunigas teologas, bažnyčios statytojas, vertėjas, kalbininkas, teologijos pedagogas, švietėjas

Antanas Kitkevičius (tikroji pavardė Kikutis, Kitkiewicz 1805 m. Ančiūnai prie Šešuolių1857 m. birželio 6 d. Nemenčinė) – Kunigas teologas, bažnyčios statytojas, vertėjas, kalbininkas, teologijos pedagogas, švietėjas.

Anykštėno Biografija

Tėvas Vaitiekus Kitkevičius – smulkusis dvarininkas, bajoras.

18171825 m. mokėsi Troškūnų, Anykščių raj. vienuolyno kolegijoje. 18251827 m. baigė Vilniaus vyskupijos seminarijos kursą. 18271830 m. toliau studijavo Vyriausiojoje seminarijoje prie Vilniaus universiteto teologiją, filosofiją ir pedagogiką.

1830 m. birželį A. Kitkevičius buvo įšventintas kunigu.

18301831 m. A. Kitkevičius tarnavo vikaru Beniakonyse (dabar – Gardino sritis, Baltarusija), 18311832 m. – Maišiagaloje (Vilniaus raj.), 18321833 m. buvo Šešuolių (Ukmergės raj.) parapijos vikaras. 18331839 m. jis buvo Svisločiaus (dabar – Gardino sritis, Baltarusija) gimnazijos tikybos mokytojas ir kapelionas. Dirbdamas Svisločiuje, jis pagarsėjo tuo, kad viešai kritikavo carinės Rusijos valdžią dėl graikų katalikų sujungimo su stačiatikiais.

18391842 m. A. Kitkevičius dėstė Vilniaus dvasinėje akademijoje Šventąjį Raštą, buvo profesorius adjunktas (profesoriaus padėjėjas). Dėl politinio nepatikimumo carinės administracijos jis buvo stebimas ir sekamas. 1842 m. šią akademiją perkėlus į Sankt Peterburgą (Rusija), jis liko Vilniuje ir buvo paskirtas Vilniaus kunigų seminarijos rektoriumi, šias pareigas ėjo 18421851 m. Nuo 1843 m. jis buvo teologijos daktaras. 18441855 m. jis parengė Vilniaus vyskupijos rubricėles.

Gyvendamas Vilniuje, jis talkino studijų draugui Motiejui Valančiui, leidusiam savo knygas Vilniaus spaustuvėse.

Pašlijus sveikatai, A. Kitkevičius pasitraukė iš pareigų seminarijoje ir 18511857 m., iki gyvenimo pabaigos, tarnavo Nemenčinės (Vilniaus raj.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonu. Jis tęsė 1848 m. pradėtą naujos mūrinės Nemenčinės bažnyčios statybą ir 1855 m. ją baigė.

A. Kitkevičius buvo pirmasis vertėjas, kuris išvertė į lietuvių kalbą brevijoriaus giesmes. Jis išvertė iš lotynų kalbos į lenkų kalbą 181 bažnytinę giesmę ir himną, dar 16 giesmių – į lietuvių kalbą ("Jau saulės žiburį", "Sveika, žvaigždė šviesi" ir kt.), savo vertime parodydamas puikias rytų aukštaičių tarmės žinias. Jo sudarytas giesmynas "Hymny Ojcow Swiętych" (lenkų kalba, "Šventųjų Tėvų himnai") buvo išleistas 1848 m. Už šią knygą gautą pelną vertėjas atidavė Nemenčinės bažnyčiai statyti.

Šio leidinio prakalboje "Apie lietuviškąjį vertimą ir truputį apie šią kalbą", parašytoje lenkiškai, A. Kitkevičius gyrė lietuvių kalbą, pabrėždamas jos senoviškumą ir žodžių turtingumą, lygindamas ją su hebrajų kalba, peikė mėgėjus skolintis žodžius iš lenkų kalbos.

Jis išvertė į lenkų kalbą Antano Strazdo giesmę "Pulkim ant kelių" ir išpopuliarino ją tose bažnyčiose, kuriose pamaldos buvo laikomos lenkiškai, išleido knygą "Chrystus, Syn Božy, Krol swiata" ("Kristus, Dievo Sūnus, pasaulio Karalius", lenkų kalba, 1851 m.).

Mirė 1857 m. birželio 6 d. Nemenčinėje. Ten ir palaidotas.

A. Kitkevičiaus gyvenimą ir veiklą pristatė Juozas Lebionka straipsnyje "Pirmasis širvintiškių profesorius Antanas Kitkevičius", publikuotame "Lietuvos valsčių" serijos monografijoje "Širvintos" (2000 m.).

Biografija

18251827 m. mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje. 18271830 m. Vilniaus universitete studijavo teologiją, filosofiją, pedagogiką. 1830 m. įšventintas kunigu. 1843 m. teologijos mokslų daktaras.

Nuo 1830 m. vikaras Benekainyse, nuo 1831 m. – Maišiagaloje, nuo 1832 m. – Šešuoliuose. 18331839 m. tikybos mokytojas Svisločiaus gimnazijoje, nuo 1839 m. Vilniaus dvasinės akademijos profesorius adjunktas. 1842 m. akademiją perkėlus į Sankt Peterburgą – Vilniaus kunigų seminarijos rektorius. 1851 m. atleistas iš seminarijos – Nemenčinės parapijos klebonas. Išvertė į lenkų k. A. Strazdo giesmę „Pulkim ant kelių“, išleido knygą „Šventųjų Tėvų himnai“ (lenk. Hymny Ojców Świętych, 1848 m.), kurioje 81 giesmė lenkų k. ir 16 giesmių lietuvių k. Už šią knygą gautą pelną skyrė Nemenčinės bažnyčiai atstatyti. Išleido knygą „Kristus Dievo Sūnus, pasaulio Karalius“ (Chrystus Syn Boży, Król świata 1851 m.).[1]

Šaltiniai

  1. Antanas Kitkevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 186 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.



Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+6511-93=6418 wiki spaudos ženklai).