Antanas Maneika
| Antanas Maneika | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1896 m. vasario 15 d. Troškūnai, Anykščių raj. |
| Mirė | † 1964 m. sausio 15 d. Anykščiuose |
|
| |
| Veikla | Pedagogas rusų kalbos ir karinio rengimo mokytojas, kariškis, laisvės gynėjas
|
Antanas Maneika ( 1896 m. vasario 15 d., Troškūnai, Anykščių raj. – 1964 m. sausio 15 d. Anykščiuose. Palaidotas Troškūnų kapinėse šeimos kape) – Pedagogas rusų kalbos ir karinio rengimo mokytojas, kariškis, laisvės gynėjas.
Biografija
Tėvai: Kazimieras Maneika ir Julijona Janulytė-Maneikienė – žemdirbiai mažažemiai valstiečiai, turėję 3 ha žemės. Augo vienturtis vaikas šeimoje.
1896 m. vasario 18 d. Troškūnų bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Vincentas Pacevičius, krikštatėviai buvo Antanas Vaičiūnas ir Eleonora Janulytė.
Tėvui išvykus uždarbiauti į Ameriką, sūnų vaikystėje augino viena motina.
Baigė Troškūnų, Anykščių raj. pradžios mokyklą, mokėsi Raguvos (Panevėžio raj.) progimnazijoje. 1913 m. baigė Ukmergės gimnaziją. Ruošėsi studijuoti, bet ketinimus nutraukė Pirmasis pasaulinis karas.
1915–1918 m. A. Maneika dirbo Troškūnų, vėliau Vašuokėnų pradžios mokyklose mokytoju.
1918 m. lapkritį jis buvo išrinktas Troškūnų revoliucinio komiteto nariu, kai troškūniečiai pasipriešino iš jiems nepažįstamų asmenų sudaromai valdžiai.
1919 m. vasarą A. Maneika buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir išsiųstas į karo mokyklą, ją baigęs gavo leitenanto karinį laipsnį. Vėliau jis dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose, vadovavo pėstininkų būriui, kuopai. 1920 m. jis buvo pakliuvęs į lenkų nelaisvę, bet pabėgo.
Už pasižymėjimą Lietuvos Nepriklausomybės kovose A. Maneika apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu ir Nepriklausomybės medaliu.
1921–1940 m. A. Maneika tarnavo 8-ajame Kauno Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų pulke, paskui II pėstininkų divizijos štabe, buvo kapitonas.
1924 m. jis baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją, 1924–1936 m. su pertraukomis studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete, įgijo teisininko išsilavinimą.
1940 m. liepos 1 d., pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu, A. Maneika buvo paskirtas Marijampolės apskrities kariniu viršininku, jam suteiktas majoro karinis laipsnis. Bet po pusmečio, 1941 m. sausį, jis buvo išleistas į atsargą kaip nepatikimas, majoro laipsnis atimtas.
Grįžęs gyventi į Troškūnus, Antrojo pasaulinio karo metais A. Maneika dirbo Troškūnų žemės ūkio kooperatyvo "Dobilas" buhalteriu, turėjo pamokų Troškūnų pradžios mokykloje.
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, 1944–1945 m. jis buvo Troškūnų progimnazijos rusų kalbos mokytojas ir karinis vadovas. Įtarus ryšiais su partizanais, A. Maneika buvo suimtas ir tris savaites kalintas Raguvoje (Panevėžio raj.).
Nuo 1945 m. iki gyvenimo pabaigos jis gyveno ir dirbo Anykščiuose.
1945–1959 m. A. Maneika buvo Anykščių gimnazijos, Anykščių vidurinės mokyklos mokytojas ir karinio rengimo vadovas, dėstė rusų kalbą, istoriją, karinį rengimą, SSRS Konstitucijos žinias.
1951–1953 m. jis dirbo Anykščių vidurinės mokyklos direktoriumi. Bet kaip vadovas neįtiko sovietinei valdžiai, buvo persekiojamas, jo namuose daromos kratos, kol iš pareigų atleistas ir vėl liko dirbti eiliniu Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos mokytoju.
1959–1964 m. A. Maneika buvo perkeltas ir dirbo Anykščių vakarinės (pamaininės) mokyklos mokytoju.
Laisvalaikiu daug skaitė, bitininkavo.
Buvo viengungis.
Mirė 1964 m. sausio 15 d. Anykščiuose. Palaidotas Troškūnų kapinėse šeimos kape. Mokinių ir bendradarbių iniciatyva kapas paženklintas skulptūriniu paminklu – aptašytu granito luitu su skritulio formos metaliniu portretiniu bareljefu ir išlietu įrašu (datos klaidingos): "Mokyt. A. Maneika / 1898 / 1963".
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |