Antanina Jusienė
| Antanina Jusienė | |
|---|---|
| Mergautinė pavardė | Smilgytė |
| |
|
| |
| Gimė | 1900 m. sausio 2 d. Bivainių kaime Joniškio valsčiuje, Šiaulių apskrityje |
| Mirė | † 1982 m. spalio 7 d. Kupiškyje palaidota greta vyro Kupiškio parapijos kapinėse |
|
| |
| Mokykla | |
| Alma mater | |
Antanina Jusienė (Smilgytė, 1900 m. sausio 2 d. Bivainių kaime Joniškio valsčiuje, Šiaulių apskrityje – 1982 m. spalio 7 d. Kupiškyje, palaidota greta vyro Kupiškio parapijos kapinėse) – padagogė.
Gyvenimo kelias[taisyti]
Gimė Antanina Smilgytė turtingų valstiečių, turinčių 50 ha žemės, Viktorijos ir Juozapo Smilgių šeimoje 1900 m. sausio 2 d. Tėvai Bivainių kaime Joniškio valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Ji buvo jauniausia šeimoje, kurioje be jos, augo sesuo ir du broliai. Tačiau gražią šeimos idiliją ir jos klestėjimą apsunkino ankstyva tėvo mirtis 1902 m.
Motinai tvarkyti didelį ūkį buvo nelengva. Į šeimą patėvis neatėjo. Vienas vaikai kitam padėdami dirbo ūkyje visus darbus.
Mokslo kelią Antanina Smilgytė pradėjo gerokai pavėluotai – 1912 m. Joniškio pradžios mokykloje. Ją baigė 1915 m. ir tuoj pat rudenį įstojo į Šiaulių valstybinę gimnaziją. Jos mokytojais buvo J.Murka, J.Šliogeris, Orvydas ir kiti. Mokslo draugai – Juozas Grušas, Juozas ir Jonas Paukšteliai, E.Jakševičiūtė, T.Spudaitė, O.Brazdžiūnaitė ir kiti vėliau žymūs mūsų kultūros veikėjai. 1924 m. Antanina Smilgytė gimnaziją baigė.
Baigusi gimnaziją A.Smilgytė ryžosi studijuoti medicina. Ji įstojo į Kauno universiteto medicinos fakultetą. Tačiau mokėsi tik iki 1926 m. Ji susirgo ir teko ilgokai gydytis. Vietoje universiteto jaunai studentei teko grįžti į tėviškę – Bivainius.
1928 m. Antanina Smilgytė įstojo į Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos skyrių. Pagrindine studijų šaka pasirinkusi geografiją, greta jos dar studijavo istoriją, pedagogiką ir psichologiją. Taigi ji ruošėsi tapti mokytoja.
1934 m. A.Smilgytė universitetą baigė jau kaip VDU Matematikos-gamtos fakulteto Biologijos skyriaus studentė. Ji nelaikė valstybinių egzaminų. Juos išlaikė ir diplominį darbą apgynė 1939 m., jau dirbdama Kupiškio progimnazijoje.
Į Kupiškį A.Smilgytė buvo paskirta jaunesniąja mokytoja ir pradėjo dirbti 1934 m. rudenį.
Nuo 1941 m. kovo 1 d. buvo paskirta į Raseinių gimnaziją geografijos mokytoja.
Karas mokytoją A.Smilgytę užtiko Raseiniuose. 1941 m. birželio 1 d. bomba pataikė į namą kuriame ji gyveno. Liko be baldų, drabužių, pinigų...
Linkuvoje ji pradėjo dirbti 1941 m. rugsėjo 1 d. Švietimo vadybą ją paskyrė į Linkuvos gimnaziją.
Nuotraukoje yra keturi mokytojai: pirmoje eilėje antra iš dešinės Antanina Smilgytė-Jusienė, šešta iš dešinės Janina Liumaitė-Kairienė, septintas Petras Jusius, už Liumaitės antroje eilėje dešiniau Jonas Dienys (su kaklaraiščiu). Mokytojus prisiminė 1952 m. abiturientė Aldona Liumaitė.
Auklėtoja Julė Daukaitė ir geografijos mokytoja Antanina Smilgytė (24 laida, 1948 m.)
Mokytoja buvo labai reikli ir principinga. Savo dalyką mėgo, todėl gerai išmanė, todėl vertė mokytis ir savo mokinius. Pamokos metu medžiagos pateikdavo daugiau negu būdavo vadovėlyje. Mokė dirbti su vadovėliu ir ypač daug dėmesio skyrė žemėlapiams. Geografijos bagažą mokiniai išsinešė gerą.
Mokytojos A.Smilgytės pastangas mokinius gerai mokyti ir reikalauti tvirtų žinių matė gimnazijos vadovybė, kiti mokytojai; jie už tai mokytoją vertino.
Be geografijos mokytoja A.Smilgytė dar dėstė astronomiją. Pats dalykas buvo netikėtai naujas. Be teleskopų ir kitų priemonių žvalgėsi mokiniai į dangų, kai rudens ar žiemos dangus buvo skaidrus.
Linkuvoje dirbdama A.Smilgytė pakeitė savo socialinę padėtį ir pavardę. 1944 m. gruodžio 29 d. ji ištekėjo už Petro Jusiaus. Tada gimnazijoje ėmė dirbti naujas mokytojas P.Jusius.
Daugelis mokytojų – A.Kučinskaitė, Rūta Murkaitė ir kiti – ją mėgo už iniciatyvumą ir aktyvumą. Auklėtoja A.Smilgytė-Jusienė daugiau padėjo mokiniams baigiamosiose klasėse. Ji parinko veikalą ir gelbėjo režisuodama. Labai gerai buvo pastatytas N.Gogolio „Revizorius“. Vakarą visi gyrė. Patys artistai jau didžiavosi.
Linkuvoje A.ir P.Jusiai dirbo iki 1948 m. rugsėjo 1 d. Jie skiriami dirbti Žagarės vidurinės mokyklos mokytojais bet 1948 m. rugsėjo 15 d. mokytojai vėl grįžo Kupiškį. Čia ji dirbo kol išėjo 1960 m. į pensiją.
Žuvus vyrui, A.Jusienė nepasidavė ir senatvėje. Neturinčią savų vaikų ją globojo dukterėčia, kurią ji sunkiu metu augino ir mokslino.
1982 m. spalio 7 d. Antanina Smilgytė-Jusienė mirė. Palaidota greta vyro Kupiškio parapijos kapinėse.
Antaninos Smilgytės-Jusienės gyvenimas – tai pamokantis pavyzdys tiems, kurie blaškosi, ieško gyvenime netikėtumų ir nuotykių, nepatenkinti savo padėtimi ir veikla. Ji ramiai susitelkusi, nesiblaškydama, pati viena nešė jai skirtą gyvenimo kryžių. Nešė jį išdidžiai, pakelta galva.
Šaltiniai[taisyti]
- „Žiemgalos draugija“. Aldona Gaigalaitė. Mūsų karo metų mokytojai, Vaga, Vilnius, 2000
| Parengė: Emilija Stanevičienė. |