Anykščiai

Kitos reikšmės – Anykščiai (reikšmės).

Anykščiai
Anykščių panorama nuo dešiniojo Šventosios šlaito
Anykščiai
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Utenos apskritis
Savivaldybė:	Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija:	Anykščių seniūnija
Gyventojų:	8 697 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) Vardininkas: Anykščiaĩ Kilmininkas: Anykščių̃ Naudininkas: Anykščiáms Galininkas: Anýkščius Įnagininkas: Anykščiaĩs Vietininkas: Anykščiuosè
Istoriniai pavadinimai
lenk. Onikszty rus. Оникшта, rus. Оникшты vok. Onikschten, Anixen
Pašto kodas:	LT-29001
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	AnykščiaiVikiteka

Anykščiai – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 33 km į vakarus nuo Utenos. Rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras, regioninio parko direkcija, paštas, siaurojo geležinkelio stotis. Urbanistikos paminklas, kurortinė teritorija. Miesto architektūra įvairi – senojoje (XV–XVIII a.) dalyje savaiminės raidos radialinė plano forma susipynusi su formuota stačiakampe, senamiestis išsaugojo senąją planinę struktūrą.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, pastatyta 1909 m., aukščiausia Lietuvoje (79 m) dvibokštė bažnyčia. Anykščių senųjų kapinių koplyčia, pastatyta 1858 m., Vilniaus g. 36, dabar kamerinių menų centras. Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė, pastatyta 1873 m. J. Biliūno g. 57

Anykščių kapinės, Naujosios miesto kapinės, Žydų kapinės, Rusų kapinės

Laisvės paminklas – „Žuvusiems kovose už laisvę“, pastatytas miesto centre 2002 m. (skulptorius Vladas Vildžiūnas).

Akmuo Puntukas

Anykščių dvaro parko likučiai, esantys už senųjų žydų kapinių. Okuličiūtės dvaras

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Švietimo ir ugdymo įstaigos: 2 gimnazijos: Anykščių Jono Biliūno gimnazija Anykščių Antano Vienuolio gimnazija Anykščių Antano Baranausko vidurinė mokykla Muzikos mokykla Sporto mokykla Dailės ir kūrybos mokykla 4 lopšeliai-darželiai: „Žilvitis“, „Eglutė“, „Spindulėlis“, „Žiogelis“ Anykščių žemės ūkio mokykla

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Anykščių ligoninė, Anykščių poliklinika

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Mieste veikia 12 muziejų: A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus, įkurtas 1927 m. Vienintelis Lietuvoje angelų muziejus, atidarytas 2010 m. liepos 26 d. Siauruko muziejus, esantis Anykščių geležinkelio stotyje.

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Siaurojo geležinkelio traukinių stotis

Siaurukas prie Anykščių

Miestas įsikūręs Anykščių kalvagūbryje (95–112 m virš jūros lygio), prie Šventosios ir Anykštos upių santakos. Šventoji pro Anykščius teka iš šiaurės rytų į pietvakarius, miesto centre ji yra patvenkta.

Prie miesto įsikūręs Anykščių viensėdis, yra kvarcinio smėlio telkinys.

Geležinkelio ruožas

Pagojė Anykščiai Žažumbris

Miesto dalys

• Janydžiai
• Jurzdikas
• Užupiečiai

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Anykščiai OpenStreetMap žemėlapyje

Anykščiai TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Istorija

Archeologiniai radiniai rodo pirmuosius gyventojus Anykščių apylinkėse buvus nuo 9000 m. pr. m. e. Pirmą kartą Anykščiai minimi 1440 m. (kai kuriais šaltiniais dar 1422 m.) kaip kunigaikščio Anykščių dvaras – tuo metu Ldk Kazimieras Anykščių dvarą davė valdyti Radvilai Astikaičiui.

1442–1452 m. pastatyta pirma medinė Anykščių bažnyčia. XV a. 2-ojoje pusėje minimas Anykščių miestelis, vėliau ir Anykščių valsčius. 1507 m. nustatytos klebono žemės ribos. 1516 m. gavo miesto teises, Anykščių dvaras su miesteliu įkeistas Mikalojui Radvilai. XVI a. pradžioje pastatyta Anykščių cerkvė.

1566 m. miestelis degė, sudegė bažnyčia, kuri netrukus atstatyta. 1671 m. Anykščių bažnyčia dar kartą sudegė (atstatyta iki 1677 m.). XVIII a. pradžioje per karą su švedais sugriautas tiltas per Šventąją (atstatytas XVIII a. pabaigoje). 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1792 m. sausio 17 d. karalius Stanislovas Augustas suteikė miesto teises (1795 m. jos panaikintos) ir herbą. Herbe pavaizduotas savivaldos išvakarėse Anykščiuose pastatytas tiltas, papuoštas tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių šv. Jono Nepomuko statula.

XIX a. pirmojoje pusėje miesteliui sparčiai augant, čia jau buvo mūrinė bažnyčia su varpine, dvi sinagogos. po 1821 ir 1831 m. Anykščiai ėmė sparčiai augti. Numalšinus 1831 m. sukilimą, miestelis priklausė Rusijos imperijos valstybės iždui. 1863 m. sukilimo metu čia veikė ginklų dirbtuvė. Miestelis degė 1870, 1872, 1873 ir 1876 m. 1898 m. pro Anykščius nutiestas siaurukas Panevėžys-Švenčionėliai. 1902 m. pastatyta hidroelektrinė, 1909 m. senosios bažnyčios vietoje pastatyta didelė neogotikinė bažnyčia.

Nuo 1929 m. veikia vyno bendrovė. 1938 m. atkurtos miesto teisės, Anykščiai tapo vasarviete. 1941 m. vokiečių sunaikinta apie 1500 gyventojų (daugiausiai žydų). 1944 m. mieste vyko aršios kovos tarp nacių ir sovietų, traukdamiesi vokiečiai susprogdino abu tiltus per Šventąją, sunaikino dalį miesto.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Anykščiai tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu išsiplėtė vyno gamyba, pastatyti vėlimo fabrikas ir statybinių medžiagų kombinatas. 1960 m. Anykščių šilelis paskelbtas kraštovaizdžio draustiniu. 1968 m. atidaryta smėlio sodrinimo gamykla „Kvarcas“, pastatyti kultūros rūmai (architektas R. Šileika), Ramybės gyvenamųjų namų kvartalas. 1988–1992 m. Anykščiuose veikė vaikų geležinkelis Anykščiai–Rubikiai.

1992 m. patvirtintas naujasis Anykščių herbas. Nuo 1993 m. Anykščių senamiestis – urbanistikos paminklas. 2006 m. prie miesto prijungta dalis aplinkinių kaimų. Anykščių šilelyje buvo poilsio namai „Šilelis“, 2007 m. nugriauti ruošiantis statyti modernų sveikatos centrą. 2007 m. Anykščiai tapo kurortine vietove. Anykščiai išrinkti 2012 m. Lietuvos kultūros sostine.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	?	Anykščių apskrities centras	Vilniaus vaivadija
1793–1795 m.	?		Breslaujos vaivadija
1861–1915 m.	Anykščių valsčiaus centras	Ukmergės apskritis
1919–1947 m.		Utenos apskritis
1947–1950 m.		Anykščių apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Anykščių apylinkės centras	Anykščių rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1954 m.
1954–1971 m.	rajoninio pavaldumo miestas
1971–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Anykščių apylinkės centras
1995–	Anykščių seniūnijos centras	Anykščių rajono savivaldybės centras	Utenos apskritis

Pavadinimo kilmė

Anykščiai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upelio Anykštos (Šventosios intakas). Jis taip pat gali būti siejamas ir su Anykščio (arba Rubikių) ežero vardu.

Liaudies etimologija savaip aiškina miesto vardą:

• Apie skalbiančią moterį. Sakoma, jog kadaise viena moteriškė pasiėmė kultuvę ir atėjo prie bevardės upės velėti rūbus. Bevelėdama ji užsigavo nykštį ir ėmė šaukti: „Aaa, nykštys! Aaa, nykštys!“ Žmonės išgirdo šį riksmą, ėmė pasakoti apie atsitikimą kitiems ir galiausiai praminė upę Anykšta. Po kiek laiko ir miestas, kuriame vinguoja upės vaga, buvo pavadintas Anykščių vardu.
• Apie bajoro Nykščio dvarą. Manoma, kad „ten, kur šiandien Šventosios ir Anykštos trikampyje įsikūręs Anykščių miestelis, pačioje aukštojoje vietoje, ant Kalitos kalno, kadaise buvo didelis bajoro Nykščio dvaras, o netoliese kalnuose – jo saugoma pilis Voruta. Nors pilis buvo paslėpta kalnuose, ją dažnai užpuldinėdavo kalavijuočių būriai“, karaliaus Mindaugo turtų siekdami. 1435 m. rugpjūtį į bajoro dvarą atvyko kalavijuočiai. Bajoras Nykštys juos priėmė kaip draugus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Švitrigailos sąjungininkus ir kitą dieną senasis bajoras su devyniais sūnumis išjojo į tolimų mūšių sūkurius… Vyrus išlydėdamos, „marčios verkė, klykė, laužė baltas rankas <…> Užvis labiau verkė, užvis labiau laužė savo baltas rankeles viena bajoro martelė, jo jauniausiojo sūnaus Putino jauna žmonelė Ona. <…> Praėjo savaitė, kita. Daug ašarų išliejo jaunosios martelės <…> Užvis labiau sielojosi, už visas kitas marčias daugiau ašarų išliejo jauniausioji martelė, karžygio Putino žmonelė.“ Netrukus pasklido žinia, jog drąsūs bajoro Nykščio giminės vyrai mirė kovoje. „Net apylinkės miškai aidėjo nuo nelaimingųjų našlių klyksmo ir verksmo. Visų skaudžiau, visų gailiau šaukė ir klykė bajoro martelė, jo jaunojo sūnaus Putino našlė.“ Neištvėrusi sielvarto ir kančios, ji nusileido nuo Kalitos kalno ir pasiskandino pakalnėje tekančiame upelyje. „Taip ji nuplaukė ten, kur jos narsus Putinėlis galvelę padėjo“, o bevardis upelis buvo bajorienės Onos Nykštienės vardu ir pavarde pavadintas. Vėliau žmonės jį sutrumpino, vadino „Onykštienės“, dar vėliau praminė Anykšta, na ir galiausiai miestas, kuriame vinguoja upės vaga, buvo pavadintas Anykščių vardu.
• Apie milžiną. Senovėje šiose vietose gyvenęs milžinas. Kartą, medžius beraudamas, jis užsigavo nykštį ir iš skausmo ėmė aimanuoti: „Ai, nykštį, ai, nykštį!“ Nuo to ir kilęs upelio, o vėliau ir gyvenvietės vardas.

Anykščių bažnyčia

Per miestą teka Šventoji

Tiltas per Šventąją

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m.
1867 m.	1896 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1939 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.
2 293	3 500	3 947	3 510	4 400	5 442	8 250
1974 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.	-
8 800	10 325	12 758	11 958	10 575	8 697	-
Demografinės raidos histograma 2 500 5 000 7 500 10 000 12 500 15 000 1867 1896 1897 1923 1939 1959 1970 1974 1979 1989 2001 2011 2021

Žymūs žmonės

A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus

• Antanas Baranauskas (1835–1902). Išlikusi klėtelė, kurioje 1858–1859 m. parašytas „Anykščių šilelis“, prie jos 1985 m. pastatytas poeto biustas, skulptorius A. Kynas). 1922 m. klėtelę ėmė globoti Antanas Vienuolis, kuris joje 1927 m. įkūrė A. Baranausko memorialinį muziejų, kuris vėliau tapo ir A. Vienuolio muziejumi. 1993 m. skvere prie Anykščių bažnyčios pastatytas A. Baranausko paminklas (skulptorius Arūnas Sakalauskas, architektas Ričardas Krištapavičius).
• Antanas Vienuolis (1882–1957). 1925 m. pasistatė namą prie A. Baranausko klėtelės ir nuo tol gyveno bei kūrė Anykščiuose. Palaidotas prie savo namo. Kitame Šventosios krante 1982 m. jam pastatytas paminklas (skulptorius P. Aleksandravičius, architektas V. Gabriūnas).
• Jonas Biliūnas (1879–1907). Miške prie kelio į Molėtus yra jo kapas.
• Konstantinas Sirvydas (1578–1631)

Ekonomika

Pagrindinės miesto pramonės įmonės – AB „Anykščių vynas“ (centre), AB „Anykščių kvarcas“, UAB „Jarimpeksas". Kitos įmonės – „Anykščių vandenys“, šiaurinėje miesto dalyje – UAB „Anykščių varis“, AB „Anrestas“, UAB „Anykščių linai“, UAB „Jara“, Anykščių suskystintų dujų ūkis ir kt.

Sportas

2009 m. rugsėjį mieste atidarytas kalnų slidinėjimo centras „Kalita“ – vienintelė Lietuvoje vasaros rogučių trasa. Greitis trasoje – iki 40 km/h, trasos ilgis – 500 m. Mieste vyksta nacionalinis trumpo kurso Lietuvos plaukimo čempionatas. Miestą atstovauja FSK Anykščiai futbolo klubas.

Miestų partnerystė

• Kastelfortė, Italija
• Katanovilė, JAV
• Hekas, Vokietija
• Maduona, Latvija
• Uolainė, Latvija
• Edeshegė, Švedija
• Seinai, Lenkija
• Osas, Norvegija
• Nepomukas, Čekija

Šaltiniai

• Anykščiai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 56 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 94–97 psl.

• Anykščiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 67 psl.
• Anykščiai. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 75 psl.
• Оникшты. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 655 psl. (rus.)
• Onikszty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 534 psl. (lenk.)
• Anykščiai. Anykščių krašto vietovių žinynas // Pasaulio anykštėnų bendrija. Interaktyvi enciklopedija.
• Anykščių idilės: albumas (sud. Jonas Junevičius). – Vilnius: Petro ofsetas, 2004. – 108 p.: iliustr. – ISBN 9955-534-77-X
• Puokštė Anykščiams: fotoalbumas (sud. Rimantas Vanagas). – Vilnius: Petro ofsetas, 2007. – 87 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-668-83-1
• Anykščių spalvos: fotoalbumas (nuotraukos: Romualdas Barauskas, Mindaugas Kirstukas, Aivaras Povilaitis ir kt.). – Kaunas: Lututė, 2008. – 63 p.: iliustr.- ISBN 978-9955-37-026-0
• Anykštėnas.lt
• Anykščių žydų istorija