Apencelio-Auserodeno kantonas

Apencelio-Auserodeno kantonas vok. Appenzell Ausserrhoden
Laiko juosta: (UTC+1)
Valstybė:	Šveicarija
Centras:	Herizau
Rajonų skaičius:	20
Gyventojų:	52 654 (21 pagal dydį m.)
Plotas:	243 km²
Tankumas (21 pagal dydį):	217 žm./km²
Tinklalapis:	www.ar.ch
Vikiteka:	Apencelio-Auserodeno kantonasVikiteka

Apencelis-Auserodenas (vok. Appenzell Ausserrhoden) yra Šveicarijos kantonas. Vyriausybė ir parlamentas įsikūrę Herizau mieste (kantono sostinė), o teisinė valdžia Trogene. Apencelis-Auserodenas yra šiaurės rytų Šveicarijoje ir ribojasi su Sankt Galeno ir Apencelio-Inerodeno kantonais.

Istorija

Kantone žmonės apsigyveno VII-VIII a. palei Glato upę. Sankt Galeno vienuolynas turėjo didelės įtakos vietinei bendruomenei. Herizau pirmąkart paminėtas 907 m., o kantonas (Appenzell: abbatis cella) - 1071 m.

1401 m. kantonas sukilo prieš vyskupą. Po mūšių virtinės, vadinamos Apencelio karu, Apencelis tapo nepriklausomas nuo vienuolyno.

1513 m. Apencelis prisijungė prie Šveicarijos federacijos kaip tryliktasis kantonas. 1597 m. dėl religinių priežasčių Apencelio kantonas buvo padalintas į katalikišką Apencelį-Inerodeną ir protestantiškąjį Apencelį-Auserodeną.

Nuo XVI a. pradėta vystyti audinių pramonė. Įsikūrus stambioms audimo firmoms vienos pradėjo specializuotis audime, kitos - siuvinėjime. Tekstilės pramonė žlugo 1920-1939 m.

1834 m. pirmąkart priimta konstitucija, reformuota 1876 ir 1908 m. Dėl geležinkelio linijų tiesimų 1875-1913 m. išaugo vietinė pramonė, o gyverntojų skaičius pasiekė maksimumą 1910 m. (57 973 žmonės). 2001 m. kantone gyveno 53 200 žmonių.

1934 m. Johannes Baumann tapo pirmu Apencelio-Auserodeno piliečiu, tapusiu Šveicarijos Federacijos Tarybos nariu. Moterys vietiniu lygiu galėjo balsuoti nuo 1972 m., bet kantono lygiu tik 1989 m. 1994 m. moterys buvo pirmąkart išrinktos į vyriausybę. Atviras susirinkimas (Landsgemeinde) uždraustas 1997 m. Dėl balsavimo teisės užsieniečiams suteikimo kiekviena savivaldybė nusprendžia savarankiškai.