Aptarimas:Kėdainiai

-- Vitas Povilaitis Aptarimas Indėlis 2018 m. spalio 10 d., 17:36 (EEST)

Kėdainiai

Kitos reikšmės – Aptarimas:Kėdainiai/Kandidatas į pavyzdinius (reikšmės). Kėdainiai        Kėdainiai Kėdainiai Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 Respublika: Lietuva Apskritis: Kauno apskritis Savivaldybė: Kėdainių rajono savivaldybė Seniūnija: Kėdainių miesto seniūnija Gyventojų: 23 461 (2021 m.) Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Kėdáiniai Kilmininkas: Kėdáinių Naudininkas: Kėdáiniams Galininkas: Kėdáinius Įnagininkas: Kėdáiniais Vietininkas: Kėdáiniuose Istoriniai pavadinimai rus. Кейданы Pašto kodas: centrinis LT-57001 Filmuota medžiaga. Vikiteka: KėdainiaiVikiteka Kėdainiai – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, abipus Nevėžio, 51 km į šiaurę nuo Kauno. Kėdainių rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Svarbus pramonės (daugiausia chemijos ir maisto perdirbimo) ir susisiekimo centras. Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 24 dieną. Urbanistikos paminklas. STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI Mieste stovi 5 šventyklos: katalikų – Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1766 m.) ir Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1460 m.), Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1629 m. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, pastatyta 1652 m. Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė (stačiatikių). Taip pat stovi neveikiančios Kėdainių senoji sinagoga ir Kėdainių naujoji sinagoga Kapinės: Kėdainių Dotnuvos gatvės kapinės Kėdainių Kauno gatvės kapinės Kėdainių minaretas Laisvės paminklas – Žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės paminklas, atidengtas 1928 m., nuniokotas 1940 m., atstatytas 1989 m. Kėdainių senamiestis (86 ha) įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS Mokyklos: Kėdainių šviesioji gimnazija Kėdainių Atžalyno gimnazija Kėdainių Aušros vidurinė mokykla Kėdainių Ryto vidurinė mokykla Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinė mokykla Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinė mokykla Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI 2 pašto skyriai (centrinis LT-57001) Kėdainių rotušė ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS Kėdainių krašto muziejus SUSISIEKIMAS LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS FK Nevėžis Kėdainiai Geografija Miestas išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumos centre. Kėdainiuose į Nevėžį įteka Dotnuvėlė ir Smilga (iš vakarų pusės) bei Obelis (iš rytų pusės). Pagrindiniai žalieji plotai: Babėnų miškas Babėnų karjeras Kėdainių centrinis parkas Miesto dalys „Danisco Sugar“ – cukraus fabrikas Pagrindinės Kėdainių miesto dalys yra Babėnai (šiaurėje), Jonušava (vakaruose) ir Kėdainių senamiestis centre. Kitos miesto dalys yra faktiškai nedideli mikrorajonai, susiformavę iš buvusių kaimų arba pramoninių plotų. Justinava – kolektyvinių sodų rajonas Kėdainių šiaurėje. Vilainiai – Kėdainių miesto dalis kairiajame Nevėžio krante, į pietus nuo Vilainių gyvenvietės ir kelio į Aristavą. Svarbiausia gatvė – Šėtos. Vyrauja nuosavi ikitarybinio ir tarybinio laikotarpio pastatai. Yra keli daugiabučiai. Įsikūrusios smulkios įmonės. Yra Kėdainių profesinio rengimo centro politechnikos skyrius. Pramonės rajonas (Zabieliškis) – pietrytinė Kėdainių dalis, tarp Jonavos-Šeduvos ir Kėdainių-Babtų kelių, prie Obelies upės. Čia įsikūrusios išskirtinai gamybos pramonės įmonės: AB Lifosa, UAB „Kemira Lifosa“, AB „Kėdainių grūdai“, cukraus fabrikas, AB „Progresas“, UAB „Medžio plokštė“, UAB „JGB“. Taip pat yra UAB „Norfos mažmena“ sandėliai (buvusioje Kėdainių elektros aparatūros gamykloje), autobusų parkas, duonos kepykla, nauji UAB “Natūrali oda„ pastatai. Palei pramonės rajoną išsidėstęs naujasis Zabieliškio sąvartynas ir AB “Lifosa" fosfogipso kalnai. Svarbiausios gatvės: Pramonės, Metalistų, Biochemikų. Skongalis – senas rajonas, minimas dar XVI a. Istorija Nežinoma, kada į Kėdainių kraštą atkeliavo pirmieji gyventojai. Kad jų būta, liudija pavieniai ir dažniausiai atsitiktinai aptinkami akmens amžiaus dirbiniai: šlifuoti akmens kirvukai, įvairūs apdirbto titnago ir kaulo įrankiai. Švedų žygis į Kėdainius. Dailininkas Jozefas Brandtas Radvilų dvaro rūmai XIX a. Miestas yra žemaičių genties gyventoje žemėje. 1372 m. Kėdainiai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose (H. Vartbergės kronikoje). Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas yra kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo. Archeologiniai kasinėjimai paliudijo, kad Kėdainiai išaugo iš nedidelės žvejų ir žemdirbių gyvenvietės, kuri XIV a. pradžioje jau buvo įsikūrusi dešiniajame Nevėžio krante. To kaimelio šiaurėje augo didžiulė giria, kurioje būta pagonių šventyklos. Ją kryžiuočiai sunaikinę, o jos vietoje 1403 m. pastatę mūrinę bažnyčią. Spėjama, kad pirmasis miesto savininkas Radvila Astikaitis apie XV a. vidurį ant stataus ir vaizdingo kairiojo Nevėžio kranto pastatė dvarą. Žemiau dvaro kūrėsi miestas (kurį XV a. mini Janas Dlugošas), per kurį nuo XV a. vidurio ėjo prekybos vieškeliai iš Vilniaus į tuo laiku svarbų Žemaitijos centrą Raseinius ir iš Kauno į Rygą ir Šiaulius. Šio vieškelio pašonėje, netoli Smilgos upelio žiočių, atsirado turgaus aikštė, dabar vadinama Senąja rinka. 1482 m. pirmąkart minimas Kėdainių miestelis. 1520 m. jau buvo 145 gyvenamieji namai ir apie 1160 gyventojų, vykdavo turgūs ir buvo renkami turgaus mokesčiai. Didžioji gatvė 1629 m. vakarinėje Kėdainių dalyje plytėjusiuose dvaro laukuose apsigyveno vokiečiai evangelikai liuteronai, kurie dešimčiai metų buvo atleisti nuo mokesčių. Naujame miesto rajone, pavadintame Jonušava, apsigyveno apie 80 atvykėlių šeimų. 1648 m. balandžio 28 d. Lietuvos valdovas Vladislovas Vaza Jonušavai patvirtino teisę rengti turgus, turėti savo burmistrą ir atskirą herbą. Jį sudarė žydrame lauke inicialas I ir virš inicialo geltoname lauke raudona kunigaikščio kepurė. Kėdainiuose pradėjo gyvuoti dvi juridiškai įteisintos bendruomenės: Senųjų Kėdainių, kurios pagrindą sudarė evangelikai reformatai, ir Jonušavos, arba Naujųjų Kėdainių, kurioje gyveno vokiečiai evangelikai liuteronai. Lietuvos miestų istorijoje tai antras atvejis po Trakų, kai viename mieste gyvavo dvi juridiškai įteisintos bendruomenės. Be to, 1648 m. pietinėje Kėdainių dalyje prie Knypavos turgavietės įsikūrė rusų stačiatikiai, nes Jonušo Radvilos žmona Marija Mogilaitė buvo stačiatikė, todėl jos prašymu Jonušas Radvila 1652 m. pietinėje Knypavos dalyje pastatydino medinę cerkvę ir prie jos įkūrė vienuolyną. Mieste gyvavo ir arijonų bendruomenė, kuri čia veikė viešai iki 1658 m., kai visi arijonai Seimo sprendimu buvo išvaryti iš Lietuvos ir Lenkijos valstybės. 1655 m. Kėdainiuose buvo apie 500 gyvenamųjų namų, per 4 tūkst. gyventojų. 1667 m. Kėdainių dvaras priklausė Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Jonušui Radvilai (su 534 valstiečių dūmais). Toliau straipsnyje ... Ekonomika AB „Lifosa“ AB „Kėdainių grūdai“ Kėdainiai – svarbus šalyje chemijos pramonės centras. AB „Lifosa“ gaminamos mineralinės trąšos, produkcija eksportuojama į Vakarų Europos ir NVS šalis. Kėdainiuose išvystyta ir maisto pramonė. Konservų, mėsos, duonos, ledų, grūdų, cukraus įmonės dirba pelningai, jų produkcija patiekiama visos Lietuvos ir užsienio vartotojams. Taip pat yra metalo apdirbimo, odų, medienos apdirbimo pramonės bendrovių. Kėdainiuose Nepriklausomybės metais buvo įkurtas stambus UAB „Lukoil Baltija“ naftos produktų terminalas. Kėdainių rajone sėkmingai veikia kelios žemės ūkio bendrovės. Miestas garsėja agurkų auginimo tradicijomis. Užimtumo lygis Kėdainiuose aukštas – bedarbystės lygis procentais nesiekia natūralaus lygio (2006 m. buvo apie 4 proc.). Toliau straipsnyje ... Šaltiniai Aptarimas:Kėdainiai/Kandidatas į pavyzdinius. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 802 psl. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 62 psl. Aptarimas:Kėdainiai/Kandidatas į pavyzdinius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 280 psl. Aptarimas:Kėdainiai/Kandidatas į pavyzdinius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 420 psl. Aptarimas:Kėdainiai/Kandidatas į pavyzdinius. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 112 psl. Aptarimas:Kėdainiai/Kandidatas į pavyzdinius. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 386 psl. Miesto svetainė Kedainiai.info Turistinė informacija Kėdainių senamiesčio rūsiai (sud. Algirdas Juknevičius, Margarita Rukšienė). – Kaunas: Lututė, 2008. – 24 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-060-4 Kėdainių kraštas istorinių įvykių verpetuose 1918–1940 m. (sud. Audronė Pečiulytė). – Kėdainiai: Spaudvita, 2008. – 76 p. – ISBN 978-9955-637-45-5 Kėdainiai „Kėdainių kraštas“. Kėdainių turizmo informacijos centras, „Lututė“, 2005 m. „3 maršrutai po Kėdainių rajoną“, Kėdainių turizmo informacijos centras

‎Pavyzdiniai straipsniai