Apvaisinimas in vitro

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:
Apvaisinimas mėgintuvėlyje: sperma įšvirkščiama į kiaušialąstę

Apvaisinimas in vitro (lot. in vitro – stikle, mėgintuvėlyje) – tai dirbtinio apvaisinimo būdas, kurio metu moters kiaušialąstė yra apvaisinama laboratorinėmis sąlygomis, susidariusi zigota palaikoma iki tam tikros savo raidos stadijos, o paskui gemalas įvedamas į gimdos ertmę. Metodas išvystytas nustačius tokius nevaisingumo atvejus, kai yra visiškas gimdos kaklelio arba kiaušintakio nepraeinamumas, nors kiaušidžių funkcija yra normali (tuomet gaminasi kiaušinėlis, kurio negali pasiekti spermatozoidai). Tokios priežastys sudaro maždaug 10–20 proc. nevaisingumo atvejų, nors dabar apvaisinimas mėgintuvėlyje yra taikomas ir esant kitokioms nevaisingumo priežastims.

Technologija

Subrendusi kiaušialąstė vakuuminiu būdu yra išimama iš kiaušidės, patalpinama į indą su specialiu skysčiu, ten apvaisinama vyro spermijais ir paskui yra įvedama į gimdą, kur užsimezga vaisius. Metodo veiksmingumas kol kas yra gana žemas – iki 30 proc., todėl siekiant didesnės sėkmės garantijos, apvaisinimui imamos kelios (5-10) kiaušialąstės, kurios visos apvaisinamos vienu metu, o susidarę gemalai užšaldomi. Į moters gimdą gemalų implantacijos vykdomos tol, kol pasiekiamas norimas rezultatas, arba iki kol baigiasi pagaminti gemalai. Jei nėštumas pavyksta iš paties pirmo karto – likę gemalai sunaikinami, nebent moteris sutinka sumokėti už jų saugojimą užšaldytoje būsenoje, arba duoda leidimą embrionus panaudoti moksliniams tyrimams (kadangi tai reiškia naujos gyvybės sunaikinimą, kai kuriose valstybėse tai nėra leidžiama; pvz., Italijoje tokia procedūra yra griežtai reglamentuota, ir dirbtinai apvaisinti leidžiama ne daugiau kaip 3 kiaušialąstes, kurios visos vienu metu po to įsodinamos moteriai į gimdą).

Istorija

Apvaisinimą in vitro sugalvojo anglai, todėl pirmasis kūdikis, kuris buvo pradėtas mėgintuvėlyje (Luiza Braun, Louise Joy Brown), gimė Didžiojoje Britanijoje 1978 metų liepos 25 d., naudojant cezario pjūvį. Iki 2006 metų pasaulyje naudojant šį metodą yra gimę apie 3 mln. vaikų, iš jų apie 60 proc. – Europoje. Vakarų šalyse tokie vaikai sudaro iki 1-4 proc. nuo visų gimusiųjų skaičiaus.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+4299-51=4248 wiki spaudos ženklai).