Arūnas Žebriūnas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Arūnas Žebriūnas

Gimė 1930 m. rugpjūčio 8 d.
Kaunas
Mirė 2013 m. rugsėjo 9 d. (83 m.)
Vilnius

Tėvas Pranas Žebrauskas-Žebriūnas
Sutuoktinis(-ė) Giedrė Kaukaitė
Vaikai

Ūla Ulijona Žebriūnaitė,
Monika Žebriūnaitė-Edgar


Veikla
kino režisierius

Alma mater 1955 m. LSSR dailės institutas

Vytautas Arūnas Žebriūnas (1930 m. rugpjūčio 8 d. Kaune – 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje) – Lietuvos kino režisierius, scenarijų autorius.

Turinys

Biografija

Mokėsi Klaipėdos 1-oje gimnazijoje, žaidė krepšinį. Daugkartinis Lietuvos ir Pabaltijo irklavimo čempionas bei prizininkas. [1] 1955 m. LSSR dailės institute baigė architektūrą.

1955–1958 m. Lietuvos kino studijos dailininkas, nuo 1959 m. režisierius. Debiutavo kaip dailininko asistentas kuriant pirmuosius lietuviškus meninius filmus „Marytė“ (1947 m.), „Ignotas grįžo namo“ (1957 m.), buvo kino filmų „Žydrasis horizontas“ (1957 m., rež. Vytautas Mikalauskas), „Julius Janonis“ (1959 m., rež. Balys Bratkauskas, Vytautas Dabašinskas) dailininkas statytojas. 1962 m. „Mosfilmo“ kino studijoje stažavosi pas garsų Rusijos kino režisierių Michailą Romą. Vienas poetiškiausių A. Žebriūno filmų – „Paskutinė atostogų diena“ jam atnešė net tris prestižinius prizus: „Sidabrinės burės“ Lokarno kino festivalyje (1965 m.), premiją šeštajame Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje Taline (1965 m.) ir Didįjį prizą Kanų jaunimo filmų festivalyje (1966 m.). [2]

Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio ir Lietuvos dešiniųjų sąjungos veikloje. [3]

2012 m. apie A. Žebriūną sukurtas filmas „Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“ (rež. Linas Augutis).

Žmona – dainininkė Giedrė Kaukaitė, dukros – altistė Ūla Ulijona Žebriūnaitė ir Monika Žebriūnaitė-Edgar. Palaidotas Antakalnio kapinėse. [4]

Filmografija

Įvertinimas

Šaltiniai


Literatūra

  • Respublikinės ir komjaunimo premijų laureatas kino režisierius Arūnas Žebriūnas. – Vilnius, 1979. – 12 p.: iliustr.
  • Арунас Жебрюнас / И. С. Арефьева. – Москва: Всесоюз. творч.-произв. об-ние „Киноцетр“, 1990. – 141 p.: iliustr.


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 106% (+5906-334=5572 wiki spaudos ženklai).