Arūnas Bėkšta
Arūnas Bėkšta | |
---|---|
| |
Gimė | 1955 m. gegužės 11 d. Palanga |
| |
Veikla | Lietuvos restauravimo technologas, aukščiausios kategorijos restauratorius, ekspertas
|
| |
Alma mater | 1978 m. Vilniaus universitetas |
Arūnas Bėkšta (g. 1955 m. gegužės 11 d. Palanga) – Lietuvos restauravimo technologas, aukščiausios kategorijos restauratorius, ekspertas.
Biografija
1962–1973 m. mokėsi Šiaulių 9-oje vidurinėje mokykloje. 1978 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. 1980–1997 m. dirbo Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre: laboratorijos vedėjas, mokslinio tyrimo skyriaus vadovas, 1994–1997 m. centro vadovas. 1995 m. kultūros ministro konsultantas. 1992–1994 m. Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamento direktorius. 1997 m. kultūros viceministras, 1999–2000 m. kultūros ministras. Lietuvos viešojo administravimo instituto Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas. 2005–2008 m. Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys.
1992–1995 m. vadovavo muziejų, bibliotekų ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų projektų rengimo grupei. 1997–1999 m. koordinavo Atviros Lietuvos fondo, Tarptautinio kultūros paveldo apsaugos ir restauravimo tyrimo centro (ICCROM) programas. 2007 m. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentas.
Postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Saulius Šaltenis |
Lietuvos kultūros ministras 1999 - 2000 |
Po to: Gintautas Kėvišas |
Mokslinė veikla
Tyrimų pagrindinė sritis – XVI a. – XVIII a. Lietuvos tapyba ir jos technologija. Tyrė Aušros vartų „Švč. Mergelės Marijos“, „Trakų Madonos“, „Sapiegų Madonos“, „12 apaštalų“ Vilniaus arkikatedroje (Pranciškus Smuglevičius, 1785 m.) paveikslus, XVII a. Vilniaus vyskupų portretus.[1]
Šaltiniai
- ↑ Arūnas Bėkšta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 8 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|