Ariogala

Ariogala
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Ariogalos centras
Ariogala
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Kauno apskritis
Savivaldybė:	Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija:	Ariogalos miesto seniūnija
Gyventojų:	2 743 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Arióga­la Kilmininkas: Arióga­los Naudininkas: Arióga­lai Galininkas: Arióga­lą Įnagininkas: Arióga­la Vietininkas: Arióga­loje
Istoriniai pavadinimai
lenk. Ejragoła rus. Ерагола, Эйрагола
Pašto kodas:	LT-60019
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	AriogalaVikiteka

Ariogala – miestas Raseinių rajono savivaldybėje, 31 km į pietryčius nuo Raseinių, Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento. Antrasis pagal dydį rajono miestas. Ariogalos miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1939 m. Kapinėse stovi Ariogalos Daugirdų koplyčia ir Ariogalos partizanų koplyčia

Ant miškingo šlaito įrengtas Vytauto Lažinsko kryžius, įrengtas Gedimino stulpų paminklas prie kelio į Viduklę (pastatytas 1937 m.).

Čėkuvos dvaro parkas rytinėje miesto dalyje.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Ariogalos gimnazija Ariogalos pradinė mokykla (nuo 1992 m.) Vaikų darželis

Ariogalos biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Kultūros namai

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Ariogala išsidėsčiusi siauroje, 0,2-0,8 km pločio ir 3 km ilgio teritorijoje. Gatvių tinklas stačiakampis. Senojoje dalyje vyrauja mažaaukščiai pastatai. Žymiausi statiniai:

• Centre neobarokinė bazilikinė dvibokštė bažnyčia, pastatyta 1939 m. ant 1915 m. sudegusios bažnyčios pamatų pagal Šveicarijos architekto E. Peyrio 1926 m. projektą.
• Ariogalos miestelio kapinės ant stataus Dubysos skardžio. Jose dvarininkų [[Ariogalos Daugirdų kapų koplyčia, pastatyta 1850 m. Plemborgo dvaro savininko Stasio Daugirdo. Joje palaidotas archeologas, dailininkas, istorikas Tadas Daugirdas (1852–1919 m.).

Miestas plečiamas pagal 1972 m. sudarytą bendrąjį planą, jo architektai Petras Janulis ir Alfonsas Vilčinskas. Pastatyta daugiabučių gyvenamųjų namų, nuo 1982 m. statomas Verdėlupio gyvenamųjų namų kvartalas. Mieste gausu želdynų: yra Purvės, Čėkuvos dvaro ir girininkijos parkai.

Kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Dubysos slėnyje vyksta Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy”.

Geografija

Ariogalos šaltinis

Miestas įsikūręs Ariogalos kalvagūbryje (90–100 m virš jūros lygio). 3 km nuo Ariogalos dunkso Gėluvos piliakalnis. Greta miesto anksčiau buvo Ariogalos viensėdis.

2 km į vakarus nuo Ariogalos, prie pat Žemaičių plento, iš mišku apaugusio stataus Dubysos slėnio šlaito trykšta versmė. Tikima, kad jo vanduo turi gydančių galių. Kitapus šaltinio, ties senojo tilto per Dubysą griuvėsiais, įrengta regykla į sraunią upės vagą.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Ariogala OpenStreetMap žemėlapyje

Ariogala TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Istorija

Ariogala yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, žinoma nuo 1252 ar 1253 m. (minima Eregalle žemė), daug kartų buvo niokojama kryžiuočių. Minima Mindaugo raštuose. XIV a. stovėjo medinė Ariogalos pilis, 1382 m. sudeginta kryžiuočių. Ldk Vytauto Didžiojo laikais čia buvo Ariogalos dvaras. Po Žalgirio mūšio Ariogalai atsirado geresnės sąlygos augti, todėl apie 1416 m. čia buvo pastatyta pirmoji Ariogalos bažnyčia. 1538 m. veikė 36 smuklės. Nuo 1592 m. vadinama miesteliu, XVII a. turėjo turgaus ir prekymečių privilegijas, minimas Ariogalos pavietas. XVI a. buvo manoma, kad Ariogala buvusi Ldk Vytenio tėviške. 1792 m. balandžio 12 d. Stanislovo Augusto įsaku suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas, nors jau tų pačių metų vasarą dėl politinės padėties pokyčių savivalda pradėjo silpti ir 1795 m. miesto teisės buvo panaikintos.

1831 m. po gaisro miestelyje liko vos keletas namų. 1842 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1852 m. įkurta parapinė mokykla, veikusi iki 1863 metų. 1847–1944 m. stovėjo Ariogalos evangelikų liuteronų bažnyčia. 1880 m. įsteigtas paštas. Per I pasaulinį karą sudegė. XX a. pradžioje įsteigta slaugos ligoninė.

Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. vokiečiai nužudė per 700 Ariogalos ir jos apylinkių gyventojų, daugiausia žydų. 1944 m. rugpjūčio 3 d. miestelis sudegė, jį užėmė sovietų kariuomenė.

Po karo iki 1948 m. apylinkėse veikė Jungtinė Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanai, leistas laikraštis „Laisvės varpas“. 1950–1962 m. buvo rajono centras, 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu mieste buvo gelžbetonio cechas, „Šatrijos“ siuvimo fabriko filialas, Raseinių melioracijos statybos valdyba.

Nuo 1990 m. A. Vizbaro iniciatyva rengiami Laisvės kovų dalyvių sąskrydžiai, kuriuose susirenka per 10 tūkstančių žmonių. 2001 m. patvirtintas dabartinis Ariogalos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV–XV a.	Ariogalos valsčiaus centras	?
XVI a.		Žemaitijos seniūnija
XVI a. pabaiga	Ariogalos seniūnijos centras	?
1861–1915 m.	Ariogalos valsčiaus centras	Kauno apskritis	Kauno gubernija
1919–1948 m.		Kėdainių apskritis
1948–1950 m.		Vilkijos apskritis
1950–1953 m.	Ariogalos apylinkės centras	Ariogalos rajono centras	Kauno sritis
1953–1956 m.
1956–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Ariogalos apylinkės centras
1962–1995 m.		Raseinių rajonas
1995–	Ariogalos miesto seniūnija, Ariogalos seniūnijos centras	Raseinių rajono savivaldybė	Kauno apskritis

Pavadinimo kilmė

Miesto pavadinimas turi du sandus. Antrasis (-gala) kildinamas iš žodžio „galas“ (pabaiga, sritis, kraštas), tuo tarpu dėl pirmojo yra neaišku; gali būti, kad ji kilusi iš kokio nors asmenvardžio (pvz., dabartinės pavardės Arius, Arys) – taigi, galbūt asmenvardinis vietovardis. Ilgą laiką pavadinimas buvo rašomas dvejopai: germanų kalbose su pradžia e (Eregalle, Erogel, Eragelen, Erogelen, Erogeln ir kt., taip pat Aragel), o slavų – su dvibalse pradžia (Ойрякале, Ойракгола, Ejragoła ir kt.). 1848 m. Motiejus Valančius vadinama kaip Eirogalas. Dabartinis miesto pavadinimas oficialiai rašomas nuo 1925 m. – iki tol vartota Airiogala.

Liaudies etimologija pasakoja, kad legendinis Palemonas kartą su savo vyrais plaukęs aukštyn Dubysos upe. Maždaug ties Ariogala jis paklausęs: „Ar yra galas?“ Paplaukęs kiek aukščiau, jis išsirinko vietą nakvynei ir įsitikinęs tarė: „Bet yra galas“. Taip nuo Palemono žodžių ir atsirado pavadinimai Ariogala ir Betygala.

Pramonė

Įmonė „Camira“

1968 m. įkurtas Raseinių gelžbetonio konstrukcijų gamyklos cechas, dab. bendrovė „Ariogalos gelžbetonis“. Mieste yra siuvimo įmonės „Šatrija“ cechas, Anglijos tekstilės įmonė „Camira“, langų fabrikas „Hronas“, laivų gamykla „Scorgenes“, metalo apdirbimo įmonė „SSF“.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.
1841 m.	1868 m.	1885 m.*	1897 m.sur.	1904 m.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.
344	1 907	1 112	2 376	2 704	1 197	2 375	2 919
1974 m.	1979 m.sur.	1976 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2006 m.	2011 m.sur.	2021 m.
3 100	3 646	3 200	4 033	3 697	3 320	3 208	2 743
Demografinės raidos histograma 1 000 2 000 3 000 4 000 5 000 1841 1868 1885 1897 1904 1923 1959 1970 1974 1979 1976 1989 2001 2006 2011 2021

Žymūs žmonės

• Violeta Baltutienė, visuomenės veikėja.
• Albinas Mykolas Daugiala, ūkio bei politinis veikėjas.
• Tadas Daugirdas (1852–1919), Ariogalos bajorų kilmės archeologas, dailininkas. Kartu su J. Basanavičiumi ir A. Žmuidzinavičiumi sukūrė Lietuvos vėliavą (trispalvę). Senosiose Ariogalos miesto kapinėse yra jo mauzoliejus.
• Pranas Dulkė, vargonininkas ir chorvedys.
• Vytautas Juškevičius, ūkio bei politinis veikėjas.
• Lionginas Alfredas Masaitis, ūkio bei politinis veikėjas.
• Vladas Morkus, pirmasis lietuvis, atlikęs šuolį parašiutu.
• Valdemaras Sarapinas, karinis diplomatas.
• Jurgis Savickis, rašytojas, diplomatas.
• Kęstutis Skamarakas, politinis bei visuomenės veikėjas.
• Aloyzas Stasiulevičius (1931–), dailininkas.
• Julijonas Šalkauskis, dirbo gydytoju.
• Kazys Šalkauskis, teisininkas, gimęs Ariogaloje.
• Stasys Šalkauskis (1886–1941), lietuvių filosofas, gimęs ir palaidotas Ariogaloje.
• Rokas Šliūpas, dirbo gydytoju.
• Stanislovas Antanas Tiškevičius Logoiskis, Ariogalos tijūnas, 1773 m.

Galerija

• 
• 
• 
• 
• 
• 

  Kryžius šalia šaltinio

Šaltiniai

• Ariogala. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 87 psl.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 202 psl.

• Ariogala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 768 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
• Ariogala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 102 psl.
• Ariogala. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis. - 341 psl.
• Ariogala. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 412 psl.
• Ejragoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 318 psl. (lenk.)
• Ariogala.lt (miesto svetainė)
• Ariogala ir Ariogalos seniūnijos piliakalniai
• Apie Ariogalą