Ariogala

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ariogala
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   H-Ariogala.jpg   
Ariogala1.JPG
Ariogalos centras

Ariogala
Koordinatės:55°15′50″N 23°28′08″E / 55.264°N 23.469°E / 55.264; 23.469 (Ariogala)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija: Ariogalos miesto seniūnija
Gyventojų: 2 762 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Arióga­la
Kilmininkas: Arióga­los
Naudininkas: Arióga­lai
Galininkas: Arióga­lą
Įnagininkas: Arióga­la
Vietininkas: Arióga­loje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-60019


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: AriogalaVikiteka

Ariogala – miestas Raseinių rajono savivaldybėje, 31 km į pietryčius nuo Raseinių, Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento. Antrasis pagal dydį rajono miestas. Ariogalos miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1939 m.
Legenda pomnik.svg Ant miškingo šlaito įrengtas Vytauto Lažinsko kryžius, įrengtas Gedimino stulpų paminklas prie kelio į Viduklę (pastatytas 1937 m.).
Havezate 0gr.gif Čėkuvos dvaro parkas rytinėje miesto dalyje.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Ariogalos gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Ariogalos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros namai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Ariogala išsidėsčiusi siauroje, 0,2-0,8 km pločio ir 3 km ilgio teritorijoje. Gatvių tinklas stačiakampis. Senojoje dalyje vyrauja mažaaukščiai pastatai. Žymiausi statiniai:

  • Centre neobarokinė bazilikinė dvibokštė bažnyčia, pastatyta 1939 m. ant 1915 m. sudegusios bažnyčios pamatų pagal Šveicarijos architekto E. Peyrio 1926 m. projektą.
  • Ariogalos miestelio kapinės ant stataus Dubysos skardžio. Jose dvarininkų [[Ariogalos Daugirdų kapų koplyčia, pastatyta 1850 m. Plemborgo dvaro savininko Stasio Daugirdo. Joje palaidotas archeologas, dailininkas, istorikas Tadas Daugirdas (1852–1919 m.).

Miestas plečiamas pagal 1972 m. sudarytą bendrąjį planą, jo architektai Petras Janulis ir Alfonsas Vilčinskas. Pastatyta daugiabučių gyvenamųjų namų, nuo 1982 m. statomas Verdėlupio gyvenamųjų namų kvartalas. Mieste gausu želdynų: yra Purvės, Čėkuvos dvaro ir girininkijos parkai.

Kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Dubysos slėnyje vyksta Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy”.

Geografija[taisyti]

Miestas įsikūręs Ariogalos kalvagūbryje (90–100 m virš jūros lygio). 3 km nuo Ariogalos dunkso Gėluvos piliakalnis. Greta miesto anksčiau buvo Ariogalos viensėdis.

2 km į vakarus nuo Ariogalos, prie pat Žemaičių plento, iš mišku apaugusio stataus Dubysos slėnio šlaito trykšta versmė. Tikima, kad jo vanduo turi gydančių galių. Kitapus šaltinio, ties senojo tilto per Dubysą griuvėsiais, įrengta regykla į sraunią upės vagą.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Ariogala OpenStreetMap žemėlapyje

Ariogala TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija[taisyti]

Ariogala yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, žinoma nuo 1252 ar 1253 m. (minima Eregalle žemė), daug kartų buvo niokojama kryžiuočių. Minima Mindaugo raštuose. XIV a. stovėjo medinė Ariogalos pilis, 1382 m. sudeginta kryžiuočių. Ldk Vytauto Didžiojo laikais čia buvo Ariogalos dvaras. Po Žalgirio mūšio Ariogalai atsirado geresnės sąlygos augti, todėl apie 1416 m. čia buvo pastatyta pirmoji Ariogalos bažnyčia. 1538 m. veikė 36 smuklės. Nuo 1592 m. vadinama miesteliu, XVII a. turėjo turgaus ir prekymečių privilegijas, minimas Ariogalos pavietas. XVI a. buvo manoma, kad Ariogala buvusi Ldk Vytenio tėviške. 1792 m. balandžio 12 d. Stanislovo Augusto įsaku suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas, nors jau tų pačių metų vasarą dėl politinės padėties pokyčių savivalda pradėjo silpti ir 1795 m. miesto teisės buvo panaikintos.

1831 m. po gaisro miestelyje liko vos keletas namų. 1842 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1852 m. įkurta parapinė mokykla, veikusi iki 1863 metų. 18471944 m. stovėjo Ariogalos evangelikų liuteronų bažnyčia. 1880 m. įsteigtas paštas. Per I pasaulinį karą sudegė. XX a. pradžioje įsteigta slaugos ligoninė.

Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. vokiečiai nužudė per 700 Ariogalos ir jos apylinkių gyventojų, daugiausia žydų. 1944 m. rugpjūčio 3 d. miestelis sudegė, jį užėmė sovietų kariuomenė.

Po karo iki 1948 m. apylinkėse veikė Jungtinė Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanai, leistas laikraštis „Laisvės varpas“. 19501962 m. buvo rajono centras, 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu mieste buvo gelžbetonio cechas, „Šatrijos“ siuvimo fabriko filialas, Raseinių melioracijos statybos valdyba.

Nuo 1990 m. A. Vizbaro iniciatyva rengiami Laisvės kovų dalyvių sąskrydžiai, kuriuose susirenka per 10 tūkstančių žmonių. 2001 m. patvirtintas dabartinis Ariogalos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV–XV a. Ariogalos valsčiaus centras ?
XVI a. Žemaitijos seniūnija
XVI a. pabaiga Ariogalos seniūnijos centras ?
18611915 m. Ariogalos valsčiaus centras Kauno apskritis Kauno gubernija
19191948 m. Kėdainių apskritis
19481950 m. Vilkijos apskritis
19501953 m. Ariogalos apylinkės centras Ariogalos rajono centras Kauno sritis
19531956 m.
19561962 m. rajoninio pavaldumo miestas, Ariogalos apylinkės centras
19621995 m. Raseinių rajonas
1995 Ariogalos miesto seniūnija, Ariogalos seniūnijos centras Raseinių rajono savivaldybė Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Miesto pavadinimas turi du sandus. Antrasis (-gala) kildinamas iš žodžio „galas“ (pabaiga, sritis, kraštas), tuo tarpu dėl pirmojo yra neaišku; gali būti, kad ji kilusi iš kokio nors asmenvardžio (pvz., dabartinės pavardės Arius, Arys) – taigi, galbūt asmenvardinis vietovardis. Ilgą laiką pavadinimas buvo rašomas dvejopai: germanų kalbose su pradžia e (Eregalle, Erogel, Eragelen, Erogelen, Erogeln ir kt., taip pat Aragel), o slavų – su dvibalse pradžia (Ойрякале, Ойракгола, Ejragoła ir kt.). 1848 m. Motiejus Valančius vadinama kaip Eirogalas. Dabartinis miesto pavadinimas oficialiai rašomas nuo 1925 m. – iki tol vartota Airiogala.[6]

Liaudies etimologija pasakoja, kad legendinis Palemonas kartą su savo vyrais plaukęs aukštyn Dubysos upe. Maždaug ties Ariogala jis paklausęs: „Ar yra galas?“ Paplaukęs kiek aukščiau, jis išsirinko vietą nakvynei ir įsitikinęs tarė: „Bet yra galas“. Taip nuo Palemono žodžių ir atsirado pavadinimai Ariogala ir Betygala.[7]

Pramonė[taisyti]

Įmonė „Camira“

1968 m. įkurtas Raseinių gelžbetonio konstrukcijų gamyklos cechas, dab. bendrovė „Ariogalos gelžbetonis“. Mieste yra siuvimo įmonės „Šatrija“ cechas, Anglijos tekstilės įmonė „Camira“, langų fabrikas „Hronas“, laivų gamykla „Scorgenes“, metalo apdirbimo įmonė „SSF“.

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2011 m.
1841 m. 1868 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1904 m.
344 1 907 1 112 2 376 2 704
1923 m.sur. 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur. 1974 m. 1979 m.sur.
1 197 2 375 2 919 3 100 3 646
1976 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2011 m.sur.
3 200 4 033 3 697 3 320 3 208

Žymūs žmonės[taisyti]

Tautosaka[taisyti]

Galerija[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Ariogala. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Эйрагола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 40 (79) : Шуйское — Электровозбудимость. С.-Петербургъ, 1904., 207 psl. (rus.){{#subobject:Ariogala (Эйрагола, ESBE) |Straipsnis=Ariogala |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Эйрагола |Žodyno tomas=Т. 40 (79) |Žodyno puslapis= 207 psl. }}
  3. 3,0 3,1 Эйрагола. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 848 psl. (rus.)
  4. Ariogala SSRS genštabas 1985–1990 m.
  5. Ariogala loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 24–29 psl.
  7. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 34 psl.
  8. Ariogala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 95 psl.
  • Ariogala. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 87 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 202 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 125% (+13762-551=13211 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 5% (+582-2800=-2218 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Spausdinti/eksportuoti