Ariogalos dvaras
Ariogalos dvaras | |
---|---|
| |
Vieta | Ariogala |
Įkurtas | XIX a. pr. |
Bajorų giminės | Tautvilos-Blinstrubai, Šemetos, Mileriai, Morkiai |
Savininkas | UAB „Hillcrest“ (Stasys Bružas) |
Ariogalos dvaras (arba Čėkuvos dvaras) - dvaras Raseinių rajone šalia Ariogalos (lenk. Ejrogala) miestelio.
Istorija
Vytauto laikais Ariogala buvo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio dvaru. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras vadintas Čechavos, Čehuvos, Čehovo, Čėchavos ir Čekavos vardais.
XVII a. dvaro jau nebebuvo, taip vadintas tik Tautvilų-Blinstrubų valdomas palivarkas.
XVIII a. pabaigoje dvarą valdė Šemetos (lenk. Szemiot). Tačiau 1863 m. sukilime dalyvavo du Šemetų sūnūs, jie buvo suimti, o dvaras sekvestruotas.
Naująją dvaro savininke 1868 m. tapo Lidija Miler, po jos mirties 1902 metais dvarą kartu su Daugėliškių ir Gaiželės palivarkais paveldėjo A. Mileris, kuris neva gyvenęs Prancūzijoje, o vienas iš dvaro valdytojų buvęs Belazaras. Kai kurių šaltinių teigimu vėliau dvaras priklausęs Morkui.
1940-1951 m. dvare įkurta vidurinė mokykla, o 1963 m. rekonstravus įsteigta Ariogalos tuberkuliozinė ligoninė.
Atkūrus nepriklausomybę dalis dvaro sodybos grąžinta broliams Morkiams, tačiau šie ją pardavė UAB „Hillcrest“ (įgaliotas asmuo Stasys Bružas).
Nuorodos
- Ariogalos dvaro sodyba
- Ariogalos (Čekuvos) dvaras
- Ariogalos, Čekuvos dvaro sodyba (Kultūros vertybių registras)
- Ariogala. Nauji atradimai (miestai.net)
- Miesto Vitrina # 38 - Čekuvos dvaras
- Ejragoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 318 psl. (lenk.)
- „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 28 psl.
|