Asambliažas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte.

Asambliažas (pranc. assemblage – rinkinys, junginys, sankaupa) – modernizmo dailės rūšis: erdviniai kūriniai iš daiktų, pritvirtintų ant įrėmintos plokštumos ar sudėtų į dėžutes. Asambliažas jungia skulptūros ir tapybos išraiškos priemones. Tai trijų dimensijų koliažas. Pasirinkti objektai (objekt trouve) reljefiškai tvirtinami prie pagrindo – sukuriamas erdvinis-plastinis paveikslas.

Asambliažo užuomazgų būta dada, siurrealizmo dailėje. Jo principus subrandino popdailės menininkai. 1953 m. asambliažą įvardino Žano Diubufė (Jeans Dubuffet) terminą išpopuliarino 1961 m. Niujorke surengta paroda „Asambliažo menas“, kurioje buvo eksponuojami XX a. I pusės meno krypčių dailininkų kūriniai. Nuosekliausiai šią meno kryptį plėtojo Jozefas Kornelis (Joseph Cornel). Asambliažo technika itin suklestėjo 6-to dešimtmečio pabaigoje. Šią dailės rūšį mėgo Edvardas Kynholcas (Edward Kienholz) ir Robertas Rauschenbergas (Robert Rauschenberg).

Asambliažas buvo svarbus ir dėl kitų priežasčių. Jis ne tik sukūrė prielaidas pereiti nuo abstrakčiojo ekspresionizmo prie popmeno, bet ir paskatino iš esmės naują požiūrį į formatą – erdvę, kurioje egzistuoja vaizduojamasis menas. Taip asambliažas tapo tramplinu dvejopiems sumanymams, kurie darėsi vis svarbesni menininkams – aplinkos menui ir hepeningui.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius.