Aseksualumas

Vaizdas:Broom icon.svg

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte.

Aseksualumas – būsena ar apsisprendimas žmonių, kurie neturi arba turi silpną seksualinį potraukį.

Diskusijos

Aseksualumas skiriasi nuo antiseksualizmo. Nors aseksualai gali turėti daug bendro su antiseksualais, tačiau aseksualai neturi teigiamo/neigiamo požiūrio į patį reiškinį seksą. Taip pat aseksualumo nereikia painioti su fiziniu nepajėgumu atlikti lytinį aktą ir/ar pratęsti giminę.

Kai kurie mano, kad aseksualumas yra seksualinis sutrikimas. Nors, kai kuriais atvejais sekso atsisakymas ir gali gali būti sukeltas panašių priežasčių, bet šiuolaikinė medicina pripažįsta, jog aseksualumas nėra patologija bei yra nekenksmingas fizinei ar psichinei sveikatai. Tai patvirtina ir dauguma žmonių, vadinančių save aseksualais, neigdami, jog kokios nors paminėtos priežastys buvo jiems būdingos, o taip pat dadėdami tai, kad jei aseksualumas nesukelia kokių nors kančių, tai negalima jo priskirti medicininiams ar emociniams sutrikimams. Iki šiol vyksta diskusijos dėl to, ar galima laikyti aseksualumą ketvirta seksualine orientacija ar lytine konstitucija. Taip pat vis dar nėra vieningos nuomonės dėl aseksualumo nustatymo, ypač, tai liečia tai, ar aseksualas visai neturi seksualinio potraukio ar tam tikro supratimo ribose gali turėti silpnai išreikštą lytinį potraukį.

Aseksualumas Rusijoje

Rusakalbiame internete egzistuoja Rusijos aseksualų bendrija (AVENru), kuri atsirado Asexual Visibility and Education Network (AVEN) dėka. Kaip anglakalbės AVEN taip ir rusakalbės AVENru bendrijos tikslas yra aseksualų ir kitų žmonių, artimų jiems savo pasaulėjauta sąjunga, o taip pat informacijos apie aseksualus ir aseksualumą skleidimas visame pasaulyje.

Reikia patikslinti, jog AVEN – tai ne tik aseksualai, bet ir tie, kas artimi aseksualams ir tie, kam artima ar idomi aseksualumo tema.

Tyrinėjimai

Aseksualumas buvo mažai tyrinėtas, o tie tyrimai, kurie buvo atlikti, teigia, kad jis kaip minimumas ne mažiau paplitęs kaip, pavyzdžiui, homoseksualumas (Bogart, 2005). Tyrimai, atlikti su avimis, parodė, kad apie 2-3% tirtų individų neturi jokio akivaizdaus susidomėjimo poravimusi apskritai su bet kokios lyties individais. Kituose tyrimuose, atliktuose su žiurkėmis ir pelėnais, iki 12 % patinų nerodė susidomėjimo patelėmis. Jų tarpusavio santykių su kitais patinais apskaitos nėra, nors ir šie tyrimai turi vertę nagrinėjant aseksualumo klausimą (Vestfal, 2004).

Visa gyvūnų klasė verpetės Bdelloidea, kuri yra 100% aseksuali jau 40 (ar net 80) mln. metų. Šia klasę sudaro tik patelės, besidauginančios partenogeneze. Verpečių Bdelloidea yra 360 įvairių rūšių.

Apklausoje apie seksualumą, atliktoje Didžiojoje Britanijoje ir užduodančioje klausimą apie seksualumą, 1 % respondentų atsakė, kad jie “niekada nejautė jokio seksualinio potraukio aplamai niekam” (Bogert, 2004). Kinsi institutas taip pat darė nedidelę apklausą šia tema ir priėjo išvados, jog “aseksualams, atrodo, labiau būdingas silpnas seksualinis potraukis ir seksualinis susijaudinimas negu silpnas seksualinis elgesys ar aukštas seksualumo slopinimas” (Prauz ir Grechem, 2002). Šie tyrimai taip pat primena “aseksualumo” apibrėžimo konfliktą: tyrimai išryškino keturis skirtingus apibrėžimus literatūroje ir konstatavo, jog neaišku, ar šie apibrėžimai priskiria aseksualumą orientacijai.

Egzistuoja faktai, parodantys labiau įtikinančius skaičius – ypač kai kriterijus yra ne lytinio potraukio nebuvimas per visą gyvenimą, o praktiškai kasdieninis žmogaus gyvenimas. Taip, tarp moterų plačiai paplitusi anorgazmija. Moterų, turinčių anorgazmiją, procentas keičiasi priklausomai nuo vietos ir laiko. H. Michel-Wolfromm nuomone, anorgazmiją turi 40% Prancūzijos moterų; iš 1500 moterų H. Stourz tyrinėtų Vienoje, trečdalis niekada nepatyrė orgazmo, nors 65% iš jų turėjo pastovius ryšius su įvairiais vyrais; lytinio pasitenkinimo nepatyrė ir trečdalis moterų, apklaustų H. Malevska Lenkijoje; 44% iš 2000 moterų, apklaustų S. Schnabl Vokietijoje, nepatyrė orgazmo ar patyrė labai retai. Z.V. Rožanovskos duomenimis iš 412 moterų, reguliariai gyvenusių lytinį gyvenimą ne mažiau kaip 3 metus, retkarčiais patyrė orgazmą 27,4%, niekada – 18% moterų. Anorgazmija dažnai lyginama su lytinio potraukio sumažėjimu ar jo nebuvimu – alibidemija (Sviadošč A.M, Popov I.A.). Dauguma šiuolaikinių autorių laiko moterų anorgazmiją nukrypimu nuo normos. Dėl seksualumo apraiškų draudimų, ypač moterų, sumažėjimo seksualinės revoliucijos rezultate, moterų anorgazmija tampa vis retesnė. Prieš 2 metus vykusiose apklausose 11% Rusijos moterų ir 7,2% vyrų sąmoningai vengė intymaus artumo. Šie duomenys buvo gauti iš autoritetingo Europos instituto, kuris tiria šiuolaikinių šeimyninių santykių ir santuokos problemas. Įsidėmėtina, jog tarp apklaustųjų buvo 5,2% sutuoktinių porų, kurie taip pat pareiškė, jog susilaiko nuo artumo ir daugiau kaip pusė jaučiasi laimingi. Taip pat idomu, jog išsilavinusių žmonių tarp jų žymiai daugiau negu tų, kurie baigė tik vidurinę mokyklą.

Tokius pat skaičius tyrinėtojai gavo Vakarų Europoje, išskyrus Ispaniją ir Italiją (anksčiau analogiški rezultatai buvo gauti ir JAV.

Variantai

Aseksualumas nesusijęs su noru turėti ar neturėti vaikų. Aseksualai, kurie nori turėti vaikų, gali praktikuoti lytinius aktus dėl apvaisinimo, bet taip pat gali pasirinkti dirbtinį apvaisinimą ar įvaikinimą.

Aseksualus galima skirstyti į tuos, kurie niekada neturėjo lytinio potraukio ir tuos, kurie jo atsikratė (sąmoningo slopinimo ar ilgo savanoriško susilaikymo keliu). Aseksualumas nėra tas pats, kas sąmoningas susilaikymas nuo lytinio aktyvumo (kurio negalima sutapatinti su vien tik religine jo forma – celibatu (skaistybės įžadu). Dauguma aseksualų turi lytinius santykius dėl socialinių prietarų poveikio ar stengiasi patenkinti partnerio norą, ar dėl giminės tęsimo; ne visi besilaikantys celibato yra aseksualai.

Aseksualumas ir religija

Dauguma tikėjimų ir kai kurios religinės sektos laiko aseksualumą aukštesne dvasine būsena, tiesiogiai susiedami šventumo, švaros ir skaistumo sampratas su sekso ir seksualinių nuodėmingų minčių nebuvimu. Budistų nirvana yra aseksuali (kuri, tarp kitko, reiškia laisvę aplamai nuo visų norų). Kai kurie aseksualai laiko, kad “primityvių norų” nebuvimas daro juos labiau dvasingais, be to, yra aseksualai, laikantys tai pačia aukščiausia dvasine pozicija. Kai kurie aseksualai turi vaikų savo noru ir kai kurie tikėjimai giria ir vaikus, ir aseksualumą. Be to, pagal kai kuriuos religinius įsitikinimus, seksualumas yra pats iš saves šventas arba Dievo dovana. Pavyzdžiui, kai kurios Tantros atmainos paliečia lytinius santykius, o atskiros rūšys neopagonybė ir Naujasis amžius apima seksualumo šventumo koncepciją. Šiais laikais aseksualumas, kaip taisyklė, nesusiduria su religiniu nepritarimu.

Aseksualumas mene

Turbūt, pirmuoju aseksualiu personažu yra Ipolitas, vengęs moterų ir pašventęs savo gyvenimą skaistybei.

Sprendžiant pagal viską, aseksualus buvo ir garsusis Konano Doilio Šerlokas Holmsas, o taip pat kitas įžymus detektyvų personažas – Agatos Kristi mis Marpl. Aplamai, anglų klasikinėje literatūroje galima sutikti nemažai personažų, besielgiančių pakankamai aseksualiai.

Hario Harisono ir Marvino Li Minski mokslinės fantastikos romane “Pasirinkimas pagal Tiuringą” pagrindinis herojus įveikia seksualinį potraukį ir tampa aseksualu.

Mokslinės fantastikos apysakoje “Distresas” (1995) Iganas Gregas aprašo 22 – ojo amžiaus pasaulį, kur “aseksas” - viena iš pripažintų lyčių: "aseksas nėra kažkas ypatingo – tai tik tam tikrų grupių filosofų, aprangos stilių, plastinių operacijų ir gilių biologinių organizmo pasikeitimo terminas – priedanga. Viena, kas buvo bendro tarp dviejų aseksų tai, kad lyties nustatymo parametrai (bendri, endokrininiai, chromosominiai ir genitaliniai) buvo jų asmeninis reikalas, jų mylimųjų ir, galbūt, taip pat jų gydytojų ir artimų draugų. Tai, ką jie darė tam, kad išreikšti savo poziciją varijavo nuo paprasto langelio “A” pasirinkimo gyventojų surašymo anketose iki asekso vardo pasirinkimo, krūtinės ar plaukų dangos pakeitimo, balso tembro nustatymo, veido ir genitalijų pakeitimo, ir iki pilno fizinio bei psichologinio aseksualumo, hermafroditizmo, ekzofrodizmo."

Agora, viena iš Aleksandro Chodorovskio Metabaronienių buvo mutantė – aseksuale.

Vienas iš pagrindinių Kurto Voneguto herojų “Deadeye Dick” (1982) buvo aseksualas dėl vaikystėje patirtos traumos.

Aseksualumas būdingas vienam iš pagrindinių amerikiečių filmo "Trasa 60" personažų misteriui O.Ž. Grantui. Jo žodžiais: «Pasaulis tampa kitokiu, kada nereikia visą laiką galvoti apie seksą ir į viską seksualiai reaguoti..». Kas toliau paneigiama pagrindinio herojaus žodžiais ir tuo, jog misteris Grantas turi žmoną.

Įžymūs aseksualai

• Elžbieta I
• Nikola Tesla
• Imanuelis Kantas
• Liudvikas XVIII
• Elžbieta Vitelsbach
• Karlas Lagerfeldas
• Hovardas Lavkraftas
• Morisejus
• Alabama Polorskaja
• Anatolijus Vasermanas
• Michailas Zadornovas
• Valerija Novordovskaja

Šaltiniai

• Lytiniai sutrikimai
• Leidybiniai namai "Naujas požiūris"
• Tarptautinio Aseksualų judėjimo svetainė AVEN
• Rusijos Aseksualų judėjimo svetainė
• Tarptautinio Antiseksualizmo judėjimo svetainė