Astašauskienė Nijolė

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Astašauskienė Nijolė
    Nijole astasauskiene.jpg

    Gimė 1965 m. birželio 4 d. (58 m.)
    Kelmėje

    Sutuoktinis(-ė) Astašauskas Gintautas
    Vaikai

    Dukra Eglė, sūnus Paulius


    Veikla
    Tytuvėnų gimnazijos meno skyriaus vedėja, muzikos mokytoja.

    Išsilavinimas 1990 m. Kauno J. Gruodžio aukštesnioji muzikos mokykla
    Alma mater 2004 m. Šiaulių universitetas

    Astašauskienė Nijolė (g. 1965 m. birželio 4 d. Kelmėje) – Tytuvėnų gimnazijos meno skyriaus vedėja, muzikos mokytoja.

    Gyvenimo kelias

    Astašauskienė Nijolė gimė 1965 metų birželio 4 dieną.

    Mokėsi Kelmės I-oje vidurinėje mokykloje.

    1990 metais Nijolė baigė Kauno J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, įgijo akademinio choro, ansamblio artistės kvalifikaciją.

    1988–1995 m. mokytoja dirbo Kauno 37-oje vidurinėje mokykloje.

    1995–1998 m. Nijolė – Kelmės rajono Tytuvėnų kultūros centro meno vadovė.

    Nuo 1996 metų įsidarbino Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijoje, Meno skyriuje mokytoja, nuo 2006 metų tapo ir Tytuvėnų gimnazijos Meno skyriaus vedėja.

    2004 metais pedagogė baigė Šiaulių universiteto Menų fakultetą, įgijo muzikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją.

    2006 metais Nijolei Astašauskienei suteikta muzikos mokytojos metodininkės kvalifikacija.

    2007 metais Nijolė baigė Šiaulių universiteto Edukologijos fakultetą, jai suteiktas edukologijos magistro kvalifikacinis laipsnis. Specializacija – švietimo vadyba.

    2016 m. suteikta III vadybinė kategorija.

    Mokytoja yra švietimo konsultantė (konsultavimo sritis – neformalus vaikų švietimas).

    Nijolė ištekėjusi. Vyras Astašauskas Gintautas. Pora užaugino du vaikus: dukrą Eglę ir sūnų Paulių.

    Apie mokytoją spaudoje

    Meno skyrius svajonėse jau tapo Meno mokykla

    2009 m. sausio 10 d.

    Dalia KARPAVIČIENĖ

    Tytuvėnų gimnazijos Meno skyrius skaičiuoja dvyliktus metus, o jo kolektyvas nedrąsiai prisipažįsta svajonėse regintis net Meno mokyklą. Muzikos Meno skyriuje mokosi 75 moksleiviai, 38 baigs pirmąją dailės studijų laidą.

    15 mokinių, 4 mokytojai

    Prieš 12 metų Tytuvėnų vidurinėje mokykloje įkurti Muzikos skyrių kilo muzikos mokytojai Nijolei Astašauskienei su vyru.

    „Nebuvo lengva. Susidūrėme su abejingumu, net kategoriškumu, neva, kam to skyriaus mokykloje iš viso reikia. Buvome kantrūs, užsispyrę. Mokyklos vadovybė mus suprato. Tik įkurtame skyriuje pradėjo mokytis 15 mokinių, dirbo 4 mokytojai. Dabar mūsų gretos — žymiai didesnės. Prieš 4 metus įkurtas ir Dailės skyrius. Iš viso Meno skyriuje muzikos ir dailės paslapčių mokosi 113 moksleivių“, — pasakojo Meno skyriaus vedėja N. Astašauskienė.

    Meno skyriuje muzikos ir dailės paslapčių moko 10 muzikos ir 3 dailės mokytojai, kuriuos vedėja vadina aukštos kvalifikacijos ir aukšto intelekto pedagogais ir žmonėmis.

    Prasiplėtė disciplinų ratas. Kiek per 12 metų buvo koncertų, festivalių, išvykų ir panašiai, kiek pelnyta prizininkų, laureatų vardų, N. Astašauskienė nė nesuskaičiuotų. Nors tik ketveris metus Meno skyriuje mokoma dailės, vaikai taip pat dalyvauja ne viename konkurse, parodose, yra pastebimi, laimi apdovanojimų

    Meno skyriaus kolektyvas ateitį mato šviesią. „Gyvensime gražiai, skleisime grožį. Labai norėtume Meno skyriuje įkurti Choreografijos klasę, mokyti dramos“, — sakė N. Astašauskienė.

    Tytuvėnų gimnazijos direktorė Irma Stankuvienė pridūrė, jog, „jei būtų pinigų, tikslinga būtų Tytuvėnuose turėti net ir Meno mokyklą. Tačiau tai — tik slapta kalėdinė svajonė. Būtų smagu, kad kada nors ji išsipildytų. Nežinia, kam reiktų rašyti laišką: Kalėdų seneliui į Laplandiją ar į rajono savivaldybę“,— ir juokais, ir rimtai kalbėjo direktorė.

    Šie mokslo metai — labai aktyvūs

    Labai aktyviais vedėja vadina šiuos, 2008-uosius metus.

    N. Astašauskienė sakė, kad visiems įstrigo tarptautinis festivalis, skirtas Jono Švedo 100-osioms metinėms, vykęs Ylakiuose (Skuodo rajonas). Tytuvėniškiai ten pasirodė su didžiuliu koncertu, įgijo kultūrinių žinių, kitų atlikėjų pasiklausę.

    Kuršėnuose Meno mokyklos moksleiviai dalyvavo respublikiniame „Rudens dainos“ renginyje, kuriame varžėsi solistai, ansambliai. Papilėje tytuvėniškiai dainavo festivalyje „Rudens melodija“, kur pasirodyti galimybę turėjo patys mažiausieji, pirmą kartą išėję į didžiąją sceną. Buvo konkursų, festivalių koncertų Šiauliuose, Šaukėnuose. Šiluvoje tytuvėniškiai rodė miuziklą „Betliejaus žvaigždė“, kuriame dalyvavo 22 moksleiviai ir 4 mokytojai.

    Panevėžyje dvi dienas vyko Baltijos vaikų ir jaunimo muzikos festivalis. „Mūsų solistė Karolina Juškaitė ir mažoji smuikininkė Kristina Buivydaitė dainavo ir griežė Panevėžio muzikiniame teatre. Mergaitės iki šiol gyvena akademine dvasia“, — džiaugėsi Nijolė Astašauskienė.


    Gyvenimą lydi muzika

    2012 m. kovo 17 d.

    Dalia KARPAVIČIENĖ

    Nijolė Astašauskienė, Tytuvėnų gimnazijos Meno skyriaus vedėja dar vaikystėje tėvų išprašė pianino, prie kurio neverčiama praleisdavo valandas. Studijavo muzikos mokslus Kaune, yra dainavusi Muzikiniame teatre. Didžiuoju gyvenimo pašaukimu ir laime N. Astašauskienė vadina galimybę muzikos mokyti vaikus.

    Būti medike sutrukdė kraujo baimė

    N. Astašauskienės kelias į profesionaliąją muziką nebuvo lengvas.

    Baigusi dabartinę Kelmės J. Graičiūno gimnaziją, septyniolikmetė mergina išvyko į Kauną. Be specialaus pasiruošimo, konkurso, puikiai išlaikiusi egzaminus, įstojo į Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą.

    Likimas galėjo ir visai kitaip pasisukti. Savaitgaliais Nijolė važinėdavo į Kauną, lankė parengiamuosius medicinos kursus.

    „Tėtis labai norėjo, kad būčiau medikė. Pats būdamas labai muzikalus (turėjo gražų balsą, griežė armonika), manęs muzikės nė nenorėjo įsivaizduoti. Sakydavo, jog duonos iš muzikos nevalgysiu, o medicina – visai kas kita. Labai griežtą tėtį be galo mylėjau, todėl buvau nusprendusi jo klausyti. Deja... Per parengiamuosius kursus nespėdavau alpti ir griūti. Bijojau kraujo, darydavosi negera nuo kvapų. Mūsų grupės kuratorius, neapsikentęs mano vartaliojimosi, pasakė tiesiai: neužtenka išmanyti chemiją, medikui dar reikia ir stiprių nervų. Būtų visiška nesąmonė, jei pačiam medikui reiktų pagalbą kviesti“, – pasakojo N. Astašauskienė.

    Muzikos studijas išdavė pagyrimo raštas

    Studijos N. Astašauskienei nebuvo lengvos. Mergina studijavo ir vokalą. Atsitiktinai muzikos mokyklos dėstytoja išgirdo Nijolę giedančią Kauno katedroje su geriausia drauge Danguole Beinaryte, kurios tėtis buvo vargonininkas.

    Dabar su šypsena moteris pasakoja, jog taip buvę lemta: nei tada, nei vėliau nepasitaikė švelnių, atlaidžių dėstytojų, vien „kirviai“. Bet visiems jiems iki šiol esanti dėkinga. Sunkūs dalykai paruošė gyvenimui ir užgrūdino. Be to, Nijolė vis prisimindavo tėčio posakį: „Pradėjai – baik“. Juk labai paprasta apsigauti ir mažą akmenuką gyvenimo kelyje pamatyti kaip didžiausi kalną.

    Tiesa, apie savo muzikos studijas tėčiui Nijolė taip ir neišdrįso pasakyti. Tik mamai. Kad nekiltų įtarimų, studentė dar įsidarbino vaistinėje. Grįždavo kvepianti vaistais. Tiesa išaiškėjo netikėtai. Tarybiniais metais tėvams iš mokymo įstaigų siųsdavo padėkas už jų labai gerai besimokančius vaikus.

    „Tėtis, gavęs padėką, baisiai nustebo ir nemažiau supyko. Pareiškė niekuo nepadėsiąs. Bet kitą pusmetį į tėvų susirinkimą nuvyko abu su mama. Kai vėl apie mane išgirdo pagyrų, atlyžo. Nors jam ir buvo nelengva, suprato, kad savo gyvenimo kelią turėjau pasirinkti pati“,– sakė N. Astašauskienė.

    Svarbiausia – šeima

    Kaune Nijolė Astašauskienė susipažino ir savo vyru Gintautu. Kelmiškė buvo tik įstojusi, iš Suvalkijos kilęs Gintautas studijavo ketvirtame kurse.

    „Draugavome ketverius metus. Išlydėjau į armiją ir sulaukiau grįžtančio. Susituokėm, kai baigiau studijas. Buvau kategoriška, iki šiol esu įsitikinusi, jog pirma reikia įgyti specialybę, tik po to kurti šeimą“, – sakė N. Astašauskienė.

    Dėl šeimos Nijolė gyvenimą turėjo smarkiai keisti. Teko atsisakyti galimybės dainuoti Kauno muzikiniame teatre.

    „Mano balsas – mecosopranas. Tokių balsų nėra labai daug. Mus ruošė būtent Muzikiniam teatrui, ten ir praktiką atlikdavome. Dainuoti patiko, bet užkulisiniai dalykai – ne.

    Kai ištekėjau ir pradėjau lauktis dukrytės, tokiai veiklai padėjau tašką. Šeima man visuomet buvo svarbiausia. Vėliau paaiškėjo, kad tikrasis mano pašaukimas nėra dainavimas“, – atvirai sakė moteris.

    Ji iki šiol laikosi nerašytos tradicijos – bent porą muzikinių spektaklių, operų Kaune ar Vilniuje aplanko per metus. Dar dainuoja Kaune, chore „Saluto“, kuriam vadovauja Ramutė Štreimikytė, dėstytoja, chorvedė, buvusi N. Astašauskienės kuratorė.

    Laimė – būti mokytoja

    Tytuvėnuose N. Astašauskienė su vyru Gintautu, penkerių dukrele Egle ir tik gimusiu sūneliu Pauliumi apsigyveno prieš 17 metų. Manė laikinai pabūsiantys pas senelį, kol sūnus paaugs. Bet liko. Nusprendė, kad vaikams Tytuvėnuose bus geriau negu mieste. Dabar Paulius jau mokosi Tytuvėnų gimnazijos vienuoliktoje klasėje, o dukra antrus metus studijuoja biomedicinos mokslus Londone. Beje, abu muzikuoja. Eglė, net per „Skype“ su mama bendraudama, jai pagroja fleita.

    Jauniems, kūrybingiems žmonėms tuomet Tytuvėnuose trūko veiklos. N. Astašauskienė vis dažniau pamąstydavo apie pedagogės darbą. Pasikalbėjusi su tuometiniu Švietimo ir kultūros skyriaus vedėju Algiu Krutkevičiumi, pradėjo dirbti Tytuvėnuose meno vadove.

    „Subūrėme ansamblį, vėliau – tremtinių chorą. Gaila, kad daugelis buvusių choro dalyvių jau mirę. Kaip ir daug padėjusi poetė tremtinė Ramutė Krivickaitė“, – pasakojo N. Astašauskienė.

    Bet moteriai dar viena mintis nedavė ramybės: kodėl Tytuvėnuose nėra muzikos mokyklos? Ir mokykla buvo įkurta, sulaukusi tuometinės valdžios pritarimo, pagalbos iš daugelio žmonių, ypač – buvusios Kelmės muzikos mokyklos direktorės Genovaitės Jokubauskienės.

    Pernai gruodį Tytuvėnų gimnazijos Meno skyrius minėjo 15 metų sukaktį. N. Astašauskienė su vyru dirba mokykloje nuo pirmųjų jos gyvavimo dienų.

    Mokytoja kabinete laiko pirmosios laidos mokinių nuotrauką, bendrauja su buvusiais mokiniais iki šiol. „Kaip savo vaikai. Jei gimsta jiems vaikelis, tuoj gaunu žinutę: „Gerbiama mokytoja, jūs ir vėl tapote močiute“, – šypsojosi.

    Nuotraukos

    Šaltiniai

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Bronislava Buchienė – autorius ir redaktorius – 100% (+13658-2=13656 wiki spaudos ženklai).