Atalyja

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Atalyja
Atalyja 2009.jpg
Biografija
Kilmė Flag of Lithuania.svg Lietuva
Žanras folkrokas, ethno, world
Instrumentai kanklės, skudučiai, smuikas, dambrelis, mušamieji ir kt.
Kūrinių kalba(-os) lietuvių (aukštaičių, žemaičių, dzūkų)
Aktyvumo metai 1998-
Įrašų kompanija Sutaras, Dangus
Svetainė www.atalyja.com
Nariai
Gedimina, Audronė, Darutė, Ernest, Rytis, Eirimas, Ugnius, Gediminas, Salvijus
Atalyja Markučiuose. Vilnius, 2006 m.
„Atalyja" koncerto Viekšniuose metu

Atalyja – lietuvių folkroko, postfolkloro ir world music grupė, savo kūryboje jungianti archajiškąjį lietuvių folklorą su roko, džiazo, indų muzikos elementais ir išraiškos priemonėmis [1]. Pavadinimas aukštaičių tarme reiškia „ateina lietus“[2]. Tai seniausias ligšiol koncertuojantis lietuviško folkroko kolektyvas. Per daugiau nei 10 gyvavimo metų Atalyja pelnė įvairaus amžiaus klausytojų prielankumą. Grupė siekia populiarinti archajinį folklorą, senąsias lietuvių dainas priartinti prie šiuolaikinio klausytojo. Svarbiausią repertuaro dalį sudaro sutartinės, kalendorinės, karinės-istorinės, vestuvinės dainos. Muzikinė išraiška driekiasi nuo meditatyvios improvizacijos iki kieto kompozicinio artroko. Muzikantai nevengia eksperimentuoti, tradicinių dainų melodijas jungdami tiek su klasikinio roko, tiek ir su metalo roko, bliuzroko, fanko (funk), progresyviojo roko, indų klasikinės muzikos elementais.

Grupės kūryba pasižymi profesionaliomis, skoningomis aranžuotėmis, turtinga tembrų palete, įvairia ritmika, savita polifonija. Tradiciniai lietuvių instrumentai (kanklės, skudučiai, smuikas, dūdmaišis, dambrelis) išradingai jungiami su elektrine ir bosine gitaromis, roko mušamaisiais [3]. Kai kurioms dainoms savitą rytieišką atspalvį suteikia Šiaurės Indijos instrumentai: bansuris (skersinė bambuko fleita) ir tabla (porinis būgnas).

Grupės biografija

Lietuvių folkroko grupė Atalyja susikūrė Vilniuje 1998 m. rudenį, o 1999 m. pavasarį debiutavo Kaune, postfolkloro festivalyje „Suklegos“. Dar po metų buvo baigtas įrašinėti ir išleistas debiutinis grupės albumas „Atalyja“ (2000 m. MC, 2001 m. Kukū records CD). Jis susilaukė tarptautinio dėmesio, buvo palankiai įvertintas folk ir world muzikos žurnalų puslapiuose. 2004 m išleistas antrasis albumas – „Močia“ (© 2004 Atalyja, Dangus) pasižymi gyvu, šiltu skambesiu. [4]. Jis buvo įvertintas kaip vienas solidžiausių modernios folk muzikos leidinių lietuviškoje diskografioje. 2008 m. išleido septynių kompozicijų minialbumą (extended play) „Žemaitiu ruoks“ [5]. Jame – trys originalios dainos, trys elektroninės remix versijos ir viena specialiai šiam albumui sukurta meditatyvi instrumentinė kompozicija. Albume „Saula riduolėla“ (2009 m., Dangus; Lietuvos 1000-mečio fondo parama) savitai dera „kieta“ kompozicija, improvizacija ir eksperimentas [6]. Saulės tematiką [7] pabrėžia ne tik kai kurių dainų ir paties albumo pavadinimai, bet ir šviesus, saulėtas jo skambesys.

Grupė koncertavo Čekijoje (2009), Baltarusijoje(2009), Rusijoje (2009),Turkijoje (2008), Vokietijoje (2006, 2010), Lenkijoje (2000, 2001, 2005, 2006, 2008, 2009), Latvijoje (2002, 2009), Estijoje (2002 - Viljandi folkloro muzikos festivalyje) [8], dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos laidose. Ji yra Lietuvos folkloro švenčių, postfolko ir neofolko festivalių, miestų ir miestelių švenčių dalyvė. Nuolat greižia festivaliuose „Mėnuo Juodaragis“ „Baltijos Garsas“, „Suklegos“, „Gyvosios archeologijos dienos“, „Skamba skamba kankliai“. Grupės muzika skamba įvairiuose meno projektuose, filmuose, teatro spektakliuose.

2009 kovo mėn. alternatyviosios muzikos apdovanojimų renginyje „A.LT 2008“ pelnė metų etnogrupės apdovanojimą. 2009 m. balandžio grupė surengė kompaktinės plokštelės „Saula Riduolėla“ pristatymą Vilniuje ir Kaune. Atalyja koncertavo Minske (filmavosi Baltarusijos ONT TV televizijos muzikinėje laidoje), Rygoje (VEF kultūros rūmuose), Prahoje (muzikos klube „Akropolis“), Olsztyneke, Gdanske. 2009 m. gruodžio 25 ir 26 d. surengė kalėdinį turne Rusijos sostinėje Maskvoje[9] (25 d. – klube „Masterskaya“, 26 d. – Lietuvos ambasados kultūros centre – Jurgio Baltrušaičio namuose.

2011 gruodžio mėn. įrašė ir paskelbė nemokamą (laisvai platinamą) internetinį singlą: Kalėdų dainą „Aism, bernai, kalėdauc“ ir du šios dainos remiksus. [10]. 2012 Vasario 16 d. drauge su grupėmis Ugniavijas, Gyvata ir Skylė dalyvavo muzikiniame renginyje „Auszra 16[11] [12] [13], skirtame Lietuvos Valstybės atkūrimo sukakčiai paminėti (renginį organizavo nepriklausoma baltiškos muzikos leidykla „Dangus“).

Nariai

Grupės svečiai: Vytis Vainilaitis (mušamieji), Jotautas Baronas (mušamieji), Skirmantas Kunevičius (mušamieji), Bernardas Janauskas (tabla), Rytis Kamičaitis (tabla), Indrė Jurgelevičiūtė (vokalas, fleita, kanklės).

Grupės veikloje dalyvavo: Gediminas Laurinavičius (mušamieji), Rasa Glinskytė (vokalas), Gintaras Kaminskas (gitara), Indrė Umbrasaitė (vokalas), Vitalij Logvinov (tabla), Algimantas Pauliukevičius (gitara).

Diskografija

  • „Atalyja“ (MC 2000)
  • Atalyja“ (CD 2001, Sutaras)
  • Močia“ (CD 2004, Dangus)
  • „Žemaitiu ruoks“ EP (CD 2008, Dangus)
  • Saula riduolėla“ (CD 2009, Dangus; parėmė Lietuvos 1000-mečio minėjimo fondas)
  • Du broleliu: grupių „Atalyja“ ir „Žalvarinis“ dainų karaokė (su CD). Sud. ir parengė E. Velička. Vilnius: Kronta, 2009. 64 p.
  • „Aisim, bernai, kalėdauc“ (2011, nemokamas internetinis singlas)

Šaltiniai


Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Atalyja – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+9285-134=9151 wiki spaudos ženklai).