Atlanto vandenynas

Vikižodynas

Šiaurės Atlanto pakrantė (Norvegijos jūra)

Atlanto vandenynas – antras pagal dydį vandenynas Žemėje, apimantis apie penktadalį planetos paviršiaus. Vandenyno pavadinimas kilęs iš graikiško žodžių junginio Atlaso jūra. Atlanto vandenyne yra susiformavusios kelios vadinamosios "šiukšlių" zonos. Vandenyne taip pat daug pavojingų ir stiprių srovių. Taip pat Atlanto dugne yra palaidota daug laivų ir lėktuvų nuolaužų, kurių tikriausiai niekada nepavyks atrasti.

Šiauriniame pusrutulyje vandenynas driekiasi tarp Europos ir Šiaurės Amerikos, pietiniame – tarp Afrikos ir Pietų Amerikos. Pietuose ribojasi su Antarkties vandenynu, šiaurėje – su Arkties vandenynu.

Vandenynas dengia apie 20 % Žemės paviršiaus – su gretimomis jūromis užima apie 106 400 000 km², o be jūrų – 82 400 000 km². Vandenyno tūris – apie 323 600 000 km³ (354 700 000 km³ su jūromis).

Vandenynas iš šiaurės į pietus išsidėstęs „S“ raidės forma. Vidutinis vandenyno gylis yra 3926 m, o jei įskaičiuoti visas jūras – 3332 m. Didžiausias gylis – 8605 m.

Moksliniai tyrimai pradėti XIX a. pabaigoje, tai anglų ekspedicija, kuri plaukė laivu „Challenger“ pateikė duomenų apie gylį, sroves, organinį pasaulį. XX amžiuje laivu „Vitiazis“ aktyviai dalyvavo moksliniame tiriamajame darbe rusų mokslininkai.

Vandenyno gretimos jūros:

• Karibų jūra
• Meksikos įlanka
• Šv. Lauryno įlanka
• Viduržemio jūra
• Juodoji jūra
• Šiaurės jūra
• Labradoro jūra
• Baltijos jūra
• Norvegijos jūra.

Svarbiausios Atlanto vandenyno salos – Farerų salos, Svalbardas, Grenlandija, Islandija, Didžioji Britanija, Airija, Azorai, Kanarai, Žaliojo kyšulio salos, San Tomė ir Prinsipė, Niufaundlendas, Bermudos, Folklendo salos.

Turizmas

Vulkaninės salos, iškilusios palei Atlanto vidurio kalnagūbrį, ypač Kanarai, Azorai ir Madeira, pritraukia daug turistų. Derlingas Kanarų salų juodžemis tinkamas auginti bananus, pomidorus, cukranendres ir tabaką. Švelnus subtropinis klimatas traukia turistus iš visos Europos.

Žvejyba

Atlanto vandenyne sėkmingai žvejojama ilgus šimtmečius, ir jame yra daugiau kaip pusė viso pasaulio žuvų atsargų. Šiaurėje daugiausia gaudomos atlantinės menkės, sauridės ir langustai, o Pietuose - sidabrinės menkės, paprastieji tunai ir sardinės. Žvejybos traleriai, per valandą galintys sugauti ir perdirbti toną ar daugiau žuvies, kelia pavojų Atlanto žuvies ištekliams. Šalys, kurios ribojasi su vandenynu, paskelbė turinčios išskirtines teises į 370 km pakrančių zonos jūroje, kad išsaugotų žuvų atsargas.

Vikiteka