Auguste Mariette

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
A. Marieto statula gimtajame mieste

Ogiustas Marjetas (pranc. Auguste Mariette, g. 1821 m. vasario 11 d. Boulogne – sur-Mer – 1881 m. sausio 19 d.) – archeologas, pirmasis jo kartos egiptologas, Egiptologijos muziejaus Kaire įkūrėjas.

Gyvenimas

Gimtajame Boulogne – sur-Mer miestelyje Marietas iškilo kaip talentingas autorius ir projektuotojas. Savo atlyginimą jis papildė kaip mokytojas Douai, duodamas privačias pamokas ir rašydamas apie istorines ir archeologines temas vietiniams periodiniams leidiniams. Tuo tarpu mirus jo pusbroliui Nestor L'Hote, Champolliono draugui ir pakeleiviui, atsirado užduotis rūšiuoti jo popierius tai papildė Marieto aistras egiptologijai. Didžia dalimi savamokslis, jis paskyrė save į hieroglifų ir koptų kalbos studijavimą. Dėl savo 1847 m. padaryto analitinio Egipto Bulonės Muziejaus Galerijos katalogo jis gavo nežymią vietą Luvro muziejuje 1849 m.

Sėdinčio raštininko statula, atrasta A. Marieto

Vėliau apie hieroglifą, vaizduojantį antį, jis ištarė: „Egiptietiška antis - pavojingas ženklas: vienu snapo kirčiu ji įleidžia jums nuodų ir jūs visam gyvenimui tampate egiptologu".

Pažintis su Egiptu

Nenutraukdamas Hieroglifų studijų, pradėjo susirašinėti su Charles’u Lenormant’u ir Emmanueliu de Rouge, Šampoljono įpėdiniais Prancūzijos kolegijos egiptologijos katedroje. Šiedu apstulbo pamatę, kiek žinių Marietas įgijo savo paties pastangomis. Manytina, kad egiptietiškos anties įkandimas buvo tikrai nepagydomas, nes Marietas vedęs vyras, šeimos tėvas, nusprendė palikti ramią ir saugią tarnybą Bulonėje ir leistis į Egipto avantiūrą. Išvykęs į Egiptą gauti koptų manuskriptų, Marietui atsisakoma juos atiduoti. Neturėdamas ką veikti, jis nusprendžia atsisakyti užduoties, kurią atlikti buvo įpareigotas, o jam patikėtus pinigus panaudoti ne koptų rankraščiams pirkti, o visai kitam dalykui. Čia išryškėja pagrindinis Marieto bruožas: jis mėgsta riziką ir nuotykius, pasitiki savimi, moka greitai priimti sprendimus.

Darbai Egipte

Didysis Gizos sfinksas 1867 m.

1850 m. spalio 27 d. Sakaroje pamatęs sfinksą (iki pusės apneštą smėliu), pradėjo Memfio serapeono, požemio Apio jaučio nekropolio, archeologiniai kasinėjimus. Memfio Serapeonas, požeminis Apio jaučių nekropolis,- dar ir šiandien yra vienas didžiausių egiptologijos atradimų, net po to, kai buvo rastos mumijos Deir al Bachrje ar karališkieji Tanio kapai. Kasinėjimai trunka daugiau nei 2 m. Atkasdamas sfinksą po sfinkso kelyje, kuris veda į šventyklą, Marietas iki paties nekropolio prisikasi tik 1851 m. vasario 11 d. beveik neturėdamas pinigų. Patekęs į Požeminį nekropolį ir jame radęs didelę netvarką, Marietas viską sutvarko, kad vieta būtų patraukli lankytojams. Ten rado daugybę statulėlių, mumijų, didžiulių karstų, kurių dangčiai sudaužyti.

Po kelionės atgal į Prancūzija Marietas grįžęs į Egiptą priimamas Egipto valdovo Said – pašos (18221863), kuris duoda jam pinigų ir parūpina garlaivį. Marietas iškart atnaujina kasinėjimus Gizoje, Sakaroje, Abide, Tėbuose ir net Elafantinoje. Marieto dėka atsiranda tai, kas vėliau taps Senienų apsaugos tarnyba ir Egipto muziejumi.

Atidarant Sueco kanalą į Egiptą atvyksta daug aukštuomenės, todėl Verdis sukuria Aida. Šiai operai Marietas piešia kostiumus ir parengia visą foną. Vėliau buvo pirmasis Egipto senienų ministerijos direktorius (organizacija veikia iki šiol).

Mirtis

Marietas mirė 1881 m. sausio 19 d. pusiau apakęs Egipte. Ten miršta jo žmona ir 2 iš 4 vaikų. Palaidotas priešais Bulako muziejų Egipte (be Marieto Egipte ilsisi iš garsiausias amerikiečių egiptologas Džordžas Raisneris). Tai pirmasis prancūzas, kuris ilsisi ne Prancūzijoje.

Literatūra

  • Jean Vercoutter „Užmiršto Egipto beieškant", Baltos lankos, Vilnius, 1999 m.,ISBN 9955-00-027-9
  • K. V. Ceramas „Dievai, kapai ir mokslininkai", Mokslas, Vilnius, 1991 ISBN 5-420-00354-6
  • L. Kortrelas „Faraonų laikais", Mokslas, Vilnius, 1987 m.,

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+5676-98=5578 wiki spaudos ženklai).