Augustinas Gricius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Augustinas Gricius
TLP Augustinas Gricius.jpg

Gimė 1899 m. gruodžio 12 d.
Šiupyliai, Gruzdžių valsčius, Šiaulių apskritis
Mirė 1972 m. vasario 28 d. (72 m.)
Vilnius

Vaikai

Jonas Gricius
Laima Griciūtė


Veikla
žurnalistas, rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas

Alma mater Lietuvos universitetas
Parašas
TLP Augustinas Griciusp.jpg

Augustinas Gricius (1899 m. gruodžio 12 d. Šiupyliuose, Gruzdžių valsčius, Šiaulių apskritis – 1972 m. vasario 28 d. Vilniuje) – žurnalistas, rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas.

Biografija[taisyti]

19211923 m. mokėsi Antano Sutkaus vaidybos studijoje. 19231927 m. studijavo Lietuvos universitete.

19241927 m. dirbo teatre „Vilkolakis“. Nuo 1921 m. – agentūros ELTA bendradarbis, 19271940 m. laikraščių „Lietuva“ ir „Lietuvos aidas“, 19401941 m. laikraščių „Tarybų Lietuva“ ir „Tiesa“ žurnalistas. 19391940 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. 1941 m. ištremtas į Sibirą, kalėjo Altajaus krašte ir Jakutijoje. Į Lietuvą grįžo 1944 m., 19441945 m. dirbo Meno reikalų valdyboje prie LTSR Ministrų Tarybos, 19461949 m. – Vilniaus ir Kauno lėlių teatrų literatūrinės dalies vedėjas, 19501955 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos literatūrinis konsultantas. [1]

Sūnus – kino operatorius Jonas Gricius, duktė gydytoja onkologė Laima Griciūtė. Gruzdžiuose Augustino Griciaus vardu iki 2006 m. buvo vadinama Gruzdžių gimnazija.

Kūryba[taisyti]

Reikšmingiausią jo kūrybos dalį sudaro dramaturgija. Yra parašęs, paskelbęs humoreskų, feljetonų, satyrinių apsakymų (slapyvardis Pivoša), atsiminimų, scenarijų kino filmui „Kalakutai“, išvertė Nikolajaus Gogolio, Konstantino Simonovo, Boriso Lavreniovo, Antono Tamsaarės kūrinių.

Feljetonams būdingos ryškios anekdotinės situacijos, ekspresyvus pasakojimas. Sovietiniais metais daugiausia reiškėsi kaip dramaturgas. Pirmosios sovietmečio pjesės smarkiai ideologizuotos. Įdomesni paskutinieji dramaturginiai darbai, kuriuose Gricius atsiskleidžia kaip vienas geriausių lietuvių humoristų. Apsakymuose dažniausiai vaizduojami gimtųjų vietų žmonės, vaikystės kaimo gyvenimas.

Bibliografija[taisyti]

  • Čin-či-be-ris, 1925 m.
  • Pamokslai idėjos broliams, feljetonai, 1928 m.
  • Vyrai, nesijuokit!, feljetonai, 1929 m.
  • Žvilgsnis į gyvenimą pro mirties kilpą, feljetonai, 1930 m.
  • Palanga, komedija, pastatyta 1932 m., išspausdinta 1974 m.
  • Skeveldros, drama, pastatyta 1949 m., išspausdinta 1951 m.
  • Liepto galas (Išvakarės), pjesė, pastatyta 1950 m., išspausdinta 1951 m.
  • Karšta vasara, pjesė, pastatyta ir išspausdinta 1955 m.
  • Kalakutai, scenarijus kino filmui, režisierius Vytautas Mikalauskas, 1958 m.,
  • Žmonės, apsakymų rinkinys, 1960 m.,
  • Sėja ir pjūtis, pjesė, pastatyta 1962 m. pavadinimu „Ir ūsai nepadėjo“,
  • Buvo buvo, kaip nebuvo, pjesė, pastatyta 1963 m., išspausdinta 1964 m.
  • Kepurės nenukelsim, apsakymų rinkinys, 1971 m.
  • Tėvų tėvai, apsakymų rinkinys, 1972 m.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 155 psl.


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+4819-55=4764 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius (+0-138=-138 wiki spaudos ženklai).