Aukštesnieji vėžiagyviai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Malacostraca
Aukštesnieji vėžiagyviai
Šoniplauka (Abludomelita obtusata)
Aukštesnieji vėžiagyviai
Aukštesnieji vėžiagyviai
Aukštesnieji vėžiagyviai
Aukštesnieji vėžiagyviai
Mokslinė klasifikacija
Domenas:
Eukariotai
(Wikispecies-logo.svg Eukaryota)
Afrikanischer Elefant, Miami.jpg
Karalystė:
Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Vaizdas:Arthropoda.jpg
Tipas:
Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Ecrevisse pattes rouges.jpg
Potipis:
Vėžiagyviai
(Wikispecies-logo.svg Crustacea)
Abludomelita obtusata.jpg
Klasė:
Aukštesnieji vėžiagyviai
(Wikispecies-logo.svg Malacostraca)

Lietuviškus pavadinimus pateikė: Algirdas Vilkas

Aukštesnieji vėžiagyviaiMalacostraca ?, ?, gyvūnų (Arthropoda) tipo klasė.

Išvaizda

Primityvūs požymiai: dvišakos galūnės, daug segmentų, pilvelis su galūnėmis, arterijų sistema. Specifiniai požymiai: pastovus 19 segmentų skaičius, sudėtinga virškinimo sistema su kramtomuoju ir filtraciniu skrandžiais, patelių lytinė anga atsiveria 6 segmente, o patinų – 8 krūtinės segmente, neturi furkos, iš kiaušinių išsirita sudėtingesnės sandaros lervos, galva neretai suaugusi su krūtine ir padengta bendru šarvu sudaro galvakrūtinę. Galva iš šešių segmentų, krūtinė – iš aštuonių. Turi penkias poras kojų, kurių pirmoji dažnai būna virtusi žnyplėmis. Pilvelis sudarytas iš šešių segmentų, dažnai naudojamas plaukimui. Turi centrinę nervų sistemą. Būdingos pilvelio galūnės ir anteninės liaukos. Dažniausiai 7 (kartais 8) pilvelio segmentai. Daugiausiai gyvena jūrose, tačiau taip pat ir gėluose vandenyse bei sausumoje. Šiai didelei ir įvairiai vėžiagyvių grupei, kurią sudaro 13 būrių ir 349 šeimos, priklauso didžiausias pasaulio krabas. Jo išskiestos kojos siekia 4 m pločio, o kai kurių kitų aukštesniųjų vėžiagyvių ūgis nesiekia 1 mm. Nepaisant didžiulio dydžio skirtumo visi aukštesnieji vėžiagyviai turi daug bendrų požymių. Jie dažniausiai ryškiai spalvoti, turi tvirtą kalcio karbonatu sutvirtintą egzoskeletą. Karapaksas veikia kaip žiaunų kamera ir niekad negaubia pilvelio. Šių vėžiagyvių akys dažniausiai ant stiebelių, o antenos- atsikišusios. Krūtinė sudaryta iš aštuonių segmentų, pilvelis -iš šešių segmentų, su plokščia uodegos vėduokle (telsonu), kuria gyvūnas geba greitai irtis, kad paspruktų nuo priešų. Daugelio rūšių pirmosios 1-3 krūtinės galūnės virtusios žandikojais, skirtais maitinimuisi, likusios padeda judėti. Pilvelio galūnėmis vėžiagyviai plaukioja, rausiasi, poruojasi ir nešioja kiaušinėlius. Dauguma rūšių priklauso dešimtkojų vėžių būriui -jam priskiriamos gerai pažįstamos krevetės, vėžiai, krabai, omarai. Jų pirmosios poros galūnės dažniausiai padidėjusios, apginkluotos žnyplėmis. Šie vėžiagyviai svarbūs jūrų mitybinėse grandinėse, o daugeliui stambesnių rūšių gaudomos maistui.

Reikšmė žmonių mityboje

Dažniausiai žmonių maistui naudojami dešimtkojų vėžių būrio atstovai: Kamčiatkinis krabas, upinis vėžys, krevetės, omarai, didžioji tigrinė krevetė, didžioji upinė krevetė. Kai kurios rūšys specialiai auginamos maistui jūrinėse fermose. Per metus sugaunama 10mln. tonų vėžiagyvių naudojamų maistui. Aukštesnieji vėžiagyviai yra populiari, delikatesinė žmogaus mitybos dalis. Kai kuriuose pasaulio regionuose tai vienas pagrindinių maisto šaltinių. Jūrų gėrybės – naudingas žmogui maistas. Iš Eufauzidų būrio atstovų krilių gaminama baltyminga pasta. Valgomi – burnakojų būriui priklausantys vėžiai-maldininkai.

Biologija

Išorinė sandara

Kūna dengia kieta išorinė kutikula, ją formuoja hipoderma. Chitininė kutikuka saugo vėžio kūną nuo sužalojimo ir yra jo išorinis skeletas, prie kurio tvirtinasi raumenys. Vėžys augdamas periodiškai neriasi. Vėžio kūnas segemtuotas. Kūnas skirstomas į krūtingalvę ir pilvelį. Krūtingalvė susidaro nejudriai suaugus galvos ir krūtinės segmentams. Krūtingalvę dengia karapaksas. Kiekviename segemtne, išskyrus paskutinį, yra pora galūnių. Turi 19 porų galūnių: 5 poros galvoje, 8 – krūtinėje, 6 – pilvelyje (6-toji pora virtusi plaukmeniu). Pilvelį sudaro 6 segmentai. Paskutinis segmentas sudaro peleką. Jį sudaro telsonas (jame yra analinė anga) ir uropodijos. Galvos skyriaus kojos: antenulės, antenos, viršutiniai žandai, pirma pora apatinių žandų, antra pora apatinių žandų. Krūtinės skyriaus kojos: pirma, antra ir trečia pora žandikojų, penkios poros vaikščiojamųjų kojų (pirma pora vaikščiojamųjų kojų – žnyplės). Pilvelio galūnės: 5 poros plaukiojamųjų kojų ir plaukmuo. Pasižymi lytiniu dimorfizmu: Patinėlių 1-2 pilvelio kojos vadinamos gonopodijomis, patinėlių lytinės angos yra prie 5-tos poros vaikščiojamųjų kojų, o patelės prie 3-čios poros vaikščiojamųjų kojų, patinėlio pilvelis siauresnis nei patelės.

Vidinė sandara

Virškinimo sistema prasideda burna, vėliau ryklė, stemplė ir skrandis, jame yra gastrolitai, kurie padeda trinti maistą, vidurinė žarna, užpakalinė žarna ir analinė anga. Vidurinės žarnos šonuose yra kepenys, kurių latakai atsiveria į vidurinę žarną. Kraujotakos sistema: turi penkiakampę širdį, iš kurios išeina stambios kraujagyslės. Kraujotakos sistema neuždara: kraujas teka kraujagyslėmis ir kūno ertmėmis. Kraujas vadinamas hemolimfa. Kraujas išnešioja po visą organizmą maisto medžiagas ir deguonį, paima anglies dioksidą. Kvėpavimo sistema: turi žiaunas, kurios nuolat skalaujamos vandeniu, iš kurio deguonis difuziškai patenka į žiaunų kapiliarus. Šalinimo sistema: Žaliosios liaukos. Jų latakai atsiveria antenų pamate. Tai metanefridinio tipo šalinimo sistema. Nervų sistema: Iš viršryklinio ir porykliniomazgo atsišakoja nervų kamienai. Antenulės cheminio jutimo organai, antenos – lytėjim organai. Lytinė sistema: patelių kiaušidė neporinė ir kiaušidės eina du trumpi kiaušintakiai, kurie atsiverial lytinėmis angelėmis. Patinėlių sėklidė neporinė, iš jos išeina du ilgi vingiuoti sėklatakiai, kurie atsiveria lytinėmis angelėmis.


Mityba

Paplitimas

Gausiausia vėžiagyvių klasė su šešiais būriais ir maždaug 25 000 žinomų rūšių. Daugiausiai gyvena jūrose, tačiau taip pat ir gėluose vandenyse bei sausumoje.


Klasifikacija

Šiuo metu plačiai pripažįstama Joel W. Martin ir George E. Davis pateikta vėžiagyvių klasifikacija[1][2]:

Būriai

Aukštesnieji vėžiagyviaiMalacostraca ?, ?[3][4]
Būrių sąrašo 1 dalis
Aukštesnieji vėžiagyviaiMalacostraca ?, ?[3][4] klasės priklauso:

Literatūra

Nuorodos


Šaltiniai

  1. "An Updated Classification of the Recent Crustacea." (PDF) Martin, Joel W., and George E. Davis. Nuoroda tikrinta 2011-11-03.
  2. "Malacostraca." Integrated Taxonomic Information System. Nuoroda tikrinta 2011-11-03.
  3. 3,0 3,1 Malacostraca arba Malacostraca. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 229
  4. 4,0 4,1 Malacostraca. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 89787
  5. Amphionidacea arba Amphionidacea. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 1230
  6. Amphionidacea. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 621159
  7. Amphionidacea. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 1351
  8. Amphipoda arba Amphipoda. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 1231
  9. Amphipoda. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 93294
  10. Anaspidacea arba Anaspidacea. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 904
  11. Anaspidacea. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 89803
  12. Anaspidacea. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 2601772
  13. Bathynellacea arba Bathynellacea. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 1232
  14. Bathynellacea. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 621157
  15. Bathynellacea. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 1251
  16. Bochusacea arba Bochusacea. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 870
  17. Bochusacea. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 8637109
  18. Cumacea arba Cumacea. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 1500
  19. Cumacea. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 90745
  20. Decapoda arba Decapoda. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 637
  21. Decapoda. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 95599
  22. Euphausiacea arba Euphausiacea. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 868
  23. Euphausiacea. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 95496
  24. Euphausiacea. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 1278
  25. Isopoda arba Isopoda. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 643
  26. Isopoda. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 92120
  27. Lophogastrida arba Lophogastrida. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 644
  28. Lophogastrida. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 89808
  29. Lophogastrida. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 7362
  30. Mysida arba Mysida. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 841
  31. Mysida. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 89855
  32. Nebaliacea arba Nebaliacea. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 5975188
  33. Nebaliacea. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 89789
  34. Stomatopoda arba Stomatopoda. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 1373
  35. Stomatopoda. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 99140
  36. Stomatopoda. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 7370
  37. Tanaidacea arba Tanaidacea. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 1378
  38. Tanaidacea. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 91061
  39. Tanaidacea. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 7391
  40. Thermosbaenacea arba Thermosbaenacea. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 645
  41. Thermosbaenacea. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 89804
  42. Thermosbaenacea. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 7419
  43. Acadiocarididae arba Acadiocarididae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4666891
  44. Acadiocarididae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 18752179
  45. Acanthotelsonidae arba Acanthotelsonidae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4649368
  46. Acanthotelsonidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 4291658
  47. Aenigmacarididae arba Aenigmacarididae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4668115
  48. Aenigmacarididae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 13037973
  49. Anthracophausiidae arba Anthracophausiidae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4641343
  50. Aratidecthidae arba Aratidecthidae. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 4639916
  51. Aratidecthidae. Gyvybės enciklopedija (EOL). (angl. Encyclopedia of Life). EOL identifikatorius: 13037976


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 108% (+10643-767=9876 wiki spaudos ženklai).