Avicena
Avicena (Abu ali al Husain ibn Abdalllah ibn Sina, sutrumpintai Ibn Sina; g. 980 m. netoli Bucharos – m. 1037 m. Persijos Hamadane) – persų kilmės, tačiau daugiausia arabiškai rašęs gydytojas ir filosofas. Taip pat rašė teisės, matematikos, astronomijos, muzikos klausimais. Persiškai kūrė poemas ir lyrinius eilėraščius, arabiškai – apysakas.
Užaugo Bucharoje, būdamas 10 metų mintinai mokėjo visą Koraną ir žymiausius arabų klasikus, per kelerius metus išėjo teisės mokslus, taip pat matematiką, astronomiją ir mediciną. Būdamas 16 metų pagarsėjo išgydęs Bucharos valdovą Mansurą II-ąjį, kurio bibliotekoje jis baigė savo mokslinį pasirengimą.
Avicenos veikalai, ypač medicinos srityje tapo viduramžių Europos universitetų vadovėliais. Jis arabų kalba (Europoje išversta ir išleista lotynų kalba) išleido medicinos kanoną, kurį sudarė 5 tomai: Pirmajame – medicinos teorija, anatomija, fiziologija, aprašomos ligų priežastys, simptomai, profilaktika, Antrajame – Paprasti vaistai, augalai, gyvūninės kilmės vaistai, Trečiajame – atskirų kūno dalių, sričių ligos ir jų diagnostika, Ketvirtajame – Chirurgija, Penktajame – aprašomi sudėtingi vaistai, nuodai ir priešnuodžiai.
| ||||||