Azovo jūra
Azovo jūra (ukr. Азовське море, rus. Азовское море, Antikoje vadinta Palus Maeotis arba Maiotis) – nedidelė vidinė jūra, į šiaurės rytus nuo Juodosios jūros, su kuria jungia 4,2 km pločio Kerčės sąsiauris (rus. k. – Керчь-Еникальский пролив). Šiauriniame krante yra Ukraina, rytiniame – Rusija, pietuose Krymo pusiasalis. Vakarinėje dalyje yra daug smėlingų nerijų, didžiausia jų – Arabato atskiria Sivašo įlanką (rus. k. – Сиваш arba Гнилое море). Tai pati sekliausia pasaulio jūra.
Geografija
- Plotas – 37 805 km²
- Kranto linija – 1472 km
- Didžiausias gylis – iki 15 m;
- Didžiausia sala – Biriučij;
- Vandens sūrumas 11 ‰, pietinėje dalyje 2 - 4 ‰
Didžiausi uostai – Rusijoje: Rostovas prie Dono, Taganrogas, Jeiskas; Ukrainoje – Berdianskas, Mariupolis.
Didžiausios upės, įtekančios į jūrą – Donas ir Kubanė.
Kitomis kalbomis
Senovės graikai vadino Μαιῶτις, romėnai – Palus Macotis, skitai – Kargaluk, arabai – Nitšlak arba Baral-Azov, turkai – Barjak Asaal arba Bachr-Assak („Tamsiai mėlyna jūra“); dabartinėje turkų kalboje – Azakdenizi.
Pavadinimo kilmė
Pavadinimo kilmės versijos yra tokios:
- turkų kalba – azak – žemas, menkas.
- legendinis polovcų princas Azum ar Asuf, kuris 1067 žuvo gindamas miestą šiose apylinkėse.
| ||||||