Bafino Žemė
Bafino Žemė (pranc. Terre de Baffin, angl. Baffin land; inuitų k. Qikiqtaaluk) - didžiausia sala Kanadoje, Kanados Arktiniame salyne. Plotas 507 450 km². Salos ilgis 1 600 km, plotis 200-700 km. Tai penkta pagal dydį pasaulyje. Iš pietų skalauja Hadsono sąsiauris, iš rytų - Deiviso sąsiauris ir Bafino jūra, iš vakarų - Fokso baseinas, Butijos įlanka ir Lankasterio sąsiauris.
Šiaurinė dalis, vadinamoji Kokbarno žemė padengta ledyno. Sala krantai aukšti, statūs, dėl to sunkiai prieinami. Rytiniai krantai aukštesni, labai išraižyti, apledėję, vakariniai – žemi mažiau vingiuoti. Per salą driekiasi 3 kalnynai, kurių aukščiausios viršūnės siekia virš 2000 m (didžiausias aukštis 2591 m; Penny kalnai). Kalnų viršūnes dengia ledynai (Barneso, Penny ledyniniai kupolai ir kt.). Vakaruose ir pietvakariuose plyti pelkėtos žemumos. Pietinėje Bafino žemės dalyje yra du dideli ežerai - Netilingo ir Amadjuako. Klimatas poliarinis, drėgnas. Vyrauja tundra.
Istorija
Salą 1576 m. atrado anglų jūrininkas Martinas Frobišeris; pavadinta (XVII a.) ją tyrusio jūrininko W. Baffino vardu. Politiniu atžvilgiu sala nuo 1879 m. yra Kanados dalis.
Gyventojai
Apie 11 000 gyv. (2007), daugiausia inuitų. Verčiamsi medžiokle, žvejyba. Pagrindinė gyvenvietė – Ikaluitas.
Gamtiniai ištekliai
Yra geležies, cinko, švino rūdų, sidabro, akmens anglių.
Nuorodos
|