Bagdado baterija
Bagdado baterija arba partų baterija – neįprastas Partų ar Sasanidų laikotarpio archeologinis radinys, rastas 1936 m. Chudžut Rabu kaime (netoli Bagdado), Irake. Plačiau žinomas tapo dėka Irako nacionalinio muziejaus direktoriaus Vilhelmo Kionigo (Wilhelm König).
Radinį sudaro terakotinis 130 mm aukščio ąsotis, kurio viduje yra varinis cilindras, į jį įtaisytas geležinis strypas, o kaklelis užlietas bitumu. Radinio paskirtis nėra aiški – profesorius Kionigas teigė, kad tai galvaninis elementas, kuris, užpiltas rūgštimi, galbūt buvo naudojamas aukso ar sidabro galvanizacijai. Jei tai tiesa, Bagdado baterija būtų pirmoji žinoma baterija, ir lenktų Alesandro Voltos elektrocheminę bateriją daugiau nei tūkstantmečiu.
Šiaurės Karolinos universiteto profesorius Dž. Perčinskis sukonstravo Bagdado baterijos kopiją ir su ja išgavo 0,5 V įtampą. Egiptologas Arne Egebrechtas panaudojęs 10 tokių baterijų padengė Ozirio statulėlę aukso sluoksniu. Jis tuo siekė įrodyti, kad jau egiptiečiai žinojo apie galvanizaciją. Vėliau įvairūs mokslininkai ir mėgėjai su tokio tipo baterijomis išgaudavo nuo 0,8 iki 2 V įtampą. Tiesa, manoma, kad gauta įtampa galėjo būti naudojama nebūtinai galvanizacijai, bet, pvz., medicininėms ar religinėms reikmėms.
Nuorodos
| ||||||