Bagratidai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Šis straipsnis - apie Armėnijos Bagratidus. Apie dinastijos atšaką Gruzijoje žr. straipsnį Bagrationai
Armenija-orn.png
Armėnijos istorija
Senovės Armėnija
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Armėnijos kunigaikštystė
Bagratuni
Seldžiukų imperija
Gruzija (Zakaridai), Kilikija
Ilchanidai > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu
Osmanai / Safavidai
Rusijos imperija
Armėnijos DR
Užkaukazės TFSR > ATSR
Armėnija, Kalnų Karabachas
Bagratidų vėliava
Bagratidų Armėnija

Bagratidai, kitaip vadinami Bagratuniai (arm. Բագրատունյաց Արքայական Տոհմ, transliteruojant Bagratownyac‘ Ark‘ayakan Tohm) – rytų Armėnijos karalių dinastija, valdžiusi 8861045 m.

Raida

Giminė žinoma nuo I a. pr. m. e., iškilo VIII a.- IX a. smukus Mamikonianų dinastijai. IX a. užvaldė didelę Armėnijos dalį ir ėmė vadovauti išsivadavimo iš arabų kovai.

886 m. pirmasis šios dinastijos karalius Ašotas I tapo Armėnijos karaliumi dėl musulmonų palankumo. Ašotas II, 921 m. nugalėjęs arabus, buvo jų pripažintas Armėnijos ir Gruzijos karaliumi. Ašotas III, tituluotas Šachinšachu, 961 m. perkėlė valstybės sostinę į Ani, kur suklestėjo Viduramžių armėnų menas ir literatūra. Ilgą laiką Bagratidų Armėnija buvo buferine valstybe tarp Arabijos ir Bizantijos. 1045 m. Bizantijai užkariavus Armėniją paskutinis Bagratidų dinastijos valdovas Gagikas II neteko valdžios.

Armėnijos Bagratidų valdovai

Vardas Valdymo metai
Ašotas I 886890 m.
Smbatas 890914 m.
Ašotas II Geležinis 914929 m.
Abasas I (Bagratidas) 929953 m.
Ašotas III 953977 m.
Smbatas II 977989 m.
Gagikas I 9891020 m.
Hovhanesas Ani ir Smbatas III 10201041 m.
Ašotas IV 10221040 m.
Gagikas II 10421045 m.
Dinastija
Prieš tai:
Arabai
Armėnija
Armėnija
Armėnijos karaliai

8861045 m.
Po to:
Bizantija

Kitos atšakos

Bagratidų atšakos 9631064 m. valdė Karšo ir 9721113 m. Tašir Dzorageto karalystes.[1] Iš Bagratidų šakos kilo Gruzijos ir Imeretijos valdovų dinastija Bagrationai.

Šaltiniai

  1. Vega Arutunian. Bagratidai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 340 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Literatūra

  • Movses Khorenatsi. History of the Armenians. Translation and Commentary of the Literary Sources by R. W. Thomson. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1978 Appendix A. Primary History, pp. 358–359, 362, 365–366.

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3626-0=3626 wiki spaudos ženklai).