Balalaika

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Balalaika
Balalaika
Klasifikacija
Garsų diapazonas

Vaizdas:Range balalaika.png

Susiję instrumentai

Gitara

More articles

Balalaika – styginis rusų liaudies muzikos instrumentas, gnaibomasis chordiofonas. Skambinama solo, ansambliuose, orkestruose.

Korpusas trikampio formos, gaubtas arba plokščias, gaminamas iš klijuotos medienos. Turi 3 plienines stygas: pirmosios dvi suderintos unisonu a1, trečioji e1.

Kilmė neaiški. Pirmosios žinios apie balalaikas yra iš XVII a.. Koncertinę trikampio formos balalaiką 1886 m. sukonstravo Vasilijus Andrejevas (rus. Василий Васильевич Андреев).

Lietuvoje žinoma nuo XX a. pradžios, daugiausia Žemaitijoje. Skambinta orkestrėliuose. Gamino vietiniai meistrai.

Struktūra

Šiuolaikinė balalaika būna šešių dydžių:

  • pikolo
  • prima
  • sekunda
  • altinė
  • bosinė
  • kontrabosinė
  • subkontrabosinė (didžiausia)

Žodžio kilmė

Manoma, kad balalaika yra grynai slaviškas žodis (nors anksčiau buvo hipotezių dėl tiurkiškos kilmės), kurio sandai tokie: bala- – nuo balabonit, balalakat, talalakat („tuščiai, nerimtai groti“) + -lajka – nuo lajat, bajat („loti“, „grojant migdyti, raminti“).

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Balalaika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2692-0=2692 wiki spaudos ženklai).