Balandžio 23
Kov – Balandis – Geg | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | |||||
2024 |
Balandžio 23 yra 113-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 114-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 252 dienos.
Informacija
Šventės
- Katalikų šalys – Šv. Jurgis;
- Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena;
- Vokietija – nacionalinė alaus diena;
- Jorė, Jurginės, Ganiklio diena;
- 2006 m. – Atvelykis.
Vardadieniai
Juras – Jurga – Jurgis – Jurgita
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 997 – Baltų žemėse nužudytas pirmasis krikščionių misionierius Adalbertas Prahiškis;
- 1922 – Kaune sužaistos pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Fizinio lavinimo sąjungos ir Kauno miesto rinktinės. Vienu geriausiu varžybų žaidėju pripažintas lakūnas Steponas Darius.
Gimimo dienos
- 1720 m. – Vilniaus Gaonas, judaizmo rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, kabalistas, vėliau pramintas Vilniaus Genijumi (m. 1797 m.).
- 1836 m. – Adomas Alfredas Pliateris, archeologas, visuomenininkas, grafas iš garsios Pliaterių giminės, Švėkšnos dvarininkas (m. 1909 m.).
- 1871 m. – Antanas Raudonis, liaudies skulptorius, knygnešys (m. 1939 m.).
- 1884 m. – Antanas Radzevičius, vargonininkas, vargonų statytojas ir chorvedys (m. 1956 m.).
- 1893 m. – Kazimieras Bazys, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1959 m.).
- 1894 m. – Jonas Jackus, Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1977 m.).
- 1895 m. – Jurgis Bobelis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1954 m.).
- 1904 m. – Juozas Petrulis, Lietuvos kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius (m. 1975 m.).
- 1906 m. – Stasys Barzdukas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, lituanistas (m. 1981 m.).
- 1908 m. – Jonas Kruopas, Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (m. 1975 m.).
- 1909 m. – Jurgis Glušauskas-Arminas, Lietuvos spaudos darbuotojas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
- 1910 m. – Henrikas Radauskas, lietuvių poetas, vertėjas (m. 1970 m.).
- 1913 m. – Juozas Sinkus, vargonininkas ir chorvedys (m. 1989 m.).
- 1918 m.:
- Kazys Ambrozaitis, Lietuvos gydytojas rentgenologas, daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
- Vytautas Kasiulis, Lietuvos tapytojas (m. 1995 m.).
- 1940 m.:
- Aleksandras Kmitas, Lietuvos agronomas daržininkas, biomedicinos mokslų daktaras.
- Gintautas Jurgis Česnys, Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas (m. 2009 m.).
- 1941 m.:
- Donatas Jokūbonis, choro dirigentas ir pedagogas.
- Jonas Kaupys, Lietuvos restauratorius (m. 2000 m.).
- Petras Karla, statybininkas, Lietuvos ir Zarasų raj. politinis bei visuomenės veikėjas.
- Zinaida Gerasina, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1942 m.:
- Algirdas Jonas Giraitis, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Raimundas Kirvaitis, Lietuvos radiotechnikas, elektronikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- Vilius Markevičius, Lietuvos ir Utenos rajono politinis veikėjas.
- 1945 m. – Petras Gintalas, Lietuvos skulptorius, medalininkas.
- 1948 m. – Janina Gaidžiūnaitė, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1949 m.:
- Tereza Dambrauskienė, Lietuvos politinė veikėja.
- Vladas Tataris, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1951 m. – Viktorija Daniliauskaitė, Lietuvos grafikė.
- 1958 m.:
- Algimantas Maceina, Lietuvos kino režisierius.
- Algirdas Boguševičius, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, buriuotojas.
- 1960 m. – Raimundas Šiaučiūnas, Kauno technologijos universiteto rektorius.
- 1961 m. – Vitalijus Vaikšnoras, lietuvių karininkas.
- 1962 m. – Algirdas Gediminas Šemeta, politikas, Europos Komisijos narys, atsakingas už finansinį programavimą ir biudžetą[1], buvęs Lietuvos finansų ministras, ekonomistas.
- 1963 m. – Ramunė Kalėdienė, Lietuvos visuomenės sveikatos specialistė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- 1976 m. – Egidijus Dragūnas, vienos iš pirmųjų Lietuvos repo stiliaus grupės „SEL“ įkūrėjas, vokalistas ir lyderis, vienas skandalingiausių Lietuvos pop muzikos atlikėjų.
- 1977 m. – Donatas Slanina, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Emilijos Redžo "Trenkwalder" komandoje.
- 1980 m. – Ričardas Beniušis, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia puolėjo pozicijoje, Marijampolės "Sūduvos" komandoje.
- 1985 m. – Jurgita Jurkutė, fotomodelis, 2007 m. konkurso Mis Lietuva nugalėtoja, laidų vedėja.
- 1990 m. – Eimantas Bendžius, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Vilniaus „Perlo" komandoje.
Mirtys
- 1833 m. – Antanas Strazdas, lietuvių dvasininkas ir poetas (g. 1763 m.).
- 1860 m. – Konstantinas Adomas Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Čartoriskių herbo kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas (g. 1773 m.).
- 1906 m. – Povilas Višinskis, lietuvių rašytojas, spaudos darbuotojas, režisierius, lietuvybės propaguotojas, politinis veikėjas (g. 1875 m.).
- 1910 m. – Vincas Basanavičius, lietuvių tautosakos rinkėjas (g. 1861 m.).
- 1931 m. – Adomas Mika, publicistas, spaudos darbuotojas (g. 1888 m.).
- 1967 m. – Justinas Lapis, kunigas, visuomenės veikėjas (g. 1884 m.).
- 1976 m. – Albertas Cibas, Lietuvos architektas, inžinierius (g. 1913 m.).
- 1979 m.:
- Antanas Gimžauskas, vargonininkas ir choro dirigentas (g. 1915 m.).
- Gediminas Galva, Galvanauskas, Lietuvos ekonomistas, spaudos darbuotojas (g. 1905 m.).
- 1992 m. – Vincentas Brizgys, Kauno vyskupas (augziliaras) ir Bosanos vyskupijos titulinis vyskupas, kanonistas (g. 1903 m.).
- 1994 m. – Ona Juodytė-Chadaravičienė, lietuvių dramos ir kino aktorė (g. 1911 m.).
- 1996 m. – Bronius Kiveris, pianistas, vargonininkas, chorvedys (g. 1923 m.).
- 2004 m. – Vytautas Mikalauskas, lietuvių kompozitorius, pianistas (g. 1930 m.).
- 2006 m. – Elvyra Kairiūkštytė, Lietuvos grafikė (g. 1950 m.).
Neaprašyti
- 1990 – Vytautas Jakševičius (Alantas), rašytojas, žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1902).
Šią dieną pasaulyje
Gimimo dienos
- 1420 m. – Jiržis Podiebradietis, Čekijos karalius (1458-1471 m.) (m. 1471 m.).
- 1791 m. – Džeimsas Bukananas, 15-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, dirbęs šiose pareigose nuo 1857 iki 1861 metų. Jis buvo paskutinysis JAV prezidentas gimęs 18-ajame amžiuje (m. 1868 m.).
- 1804 m. – Marie Taglioni, italų šokėja, baletmeisterė, pedagogė (m. 1884 m.).
- 1857 m. – Rudžeras Leonkavalis, italų kompozitorius, libretų kūrėjas, vienas veristinės operos pradininkų (m. 1919 m.).
- 1858 m. – Maksas Plankas, vokiečių fizikas. Laikomas kvantinės mechanikos tėvu, vienu svarbiausiu XX a. fiziku (m. 1947 m.).
- 1867 m. – Johannes Andreas Grib Fibiger, 1926 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 1928 m.).
- 1872 m. – Aleksandras Izgojevas, Rusijos politikas, publicistas (m. 1935 m.).
- 1877 m. – Georgijus Jakovlevičius Sedovas, rusų poliarinis keliautojas (m. 1914 m.).
- 1896 m. – Karlis Jansonas, latvių skulptorius (m. 1986 m.).
- 1899 m. – Bertil Gotthard Ohlin, 1977 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[3] (m. 1979 m.).
- 1902 m. – Pavelas Armandas, latvių kino režisierius, kompozitorius, poetas, scenaristas (m. 1964 m.).
- 1907 m. – Elizabeth 'Lee' Miller, amerikiečių fotografė (m. 1977 m.).
- 1912 m. – Gene Kelly, amerikiečių aktorius, režisierius, šokėjas ir choreografas.
- 1918 m.:
- Georgijus Michailovičius Vicinas, rusų aktorius.
- Morisas Driuonas, prancūzų rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2009 m.).
- 1919 m. – Olegas Vladimirovičius Penkovskis, TSRS žvalgybininkas, GRU karinininkas, dvigubas agentas, bendradarbiavęs su JAV slaptosiomis tarnybomis (m. 1963 m.).
- 1927 m. – Ilzė Indranė, latvių pedagogė, rašytoja, dramaturgė.
- 1928 m. – Širlė Džein Templ, populiariausia Amerikos vaikų aktorė, 1930 metais laimėjusi Oskarų apdovanojimą, stepo šokėja. Suaugusi tapo žymia diplomate. Po didžiulės šlovės 1934 m. miuzikle „Bright eyes“, ji išgarsėjo keliuose filmuose, tapo didžiule žvaigžde didžiosios depresijos metu. Vėliau ji tapo Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadore ir diplomate.
- 1936 m. – Roy Orbison, vienas įtakingiausių amerikiečių dainininkų, rokenrolo kūrėjas, kurio karjera truko daugiau nei 4 dešimtmečius (m. 1988 m.).
- 1941 m.:
- Jacqueline Boyer, prancūzų dainininkė, aktorė, žymių atlikėjų Jacques Pils ir Lucienne Boyer duktė.
- Pavas Liponenas, politologas, Suomijos politinis veikėjas.
- 1954 m. – Maiklas Muras, amerikiečių dokumentinių filmų režisierius, scenaristas, aktorius, Oskaro laimėtojas.
- 1977 m.:
- 1990 m. – Devas Patelis, indų kilmės Jungtinės Karalystės aktorius, žinomas iš populiaraus E4 TV serialo Skins, bei režisieriaus Denio Boilo 2008 m. dramos Lūšnyno milijonierius.
Neaprašyti
- 1979 – Lauri Ylönen, suomių dainininkas (The Rasmus).
Mirtys
- 303 m. – Šventasis Jurgis, katalikų šventasis (g. 275 m.).
- 997 m. – Adalbertas Prahiškis, Prahos vyskupas, X a. pab. vykdęs pagoniškų baltų žemių krikštą (g. 956 m.).
- 1196 m. – Bela III, Arpadų dinastijos Vengrijos karalius, valdęs nuo 1172 m. iki savo mirties (g. 1148 m.).
- 1448 m. – Ilja I, Moldavijos vaivada (princas). Juo buvo du kartus: 1432 m. sausio mėn. – 1433 m. spalio mėn. ir su savo broliu Stefanu II 1435 m. rugpjūčio mėn. – 1443 m. gegužės mėn.[4] (g. 1409 m.).
- 1605 m. – Borisas Godunovas, totorių kilmės bojarinas, Rusijos caras (1598-1605 m.) (g. 1552 m.).
- 1616 m.:
- Migelis de Servantesas Savedra, ispanų rašytojas. Jo žymiausias kūrinys „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo”, laikomas vienu iš geriausių Vakarų literatūros kūrinių (g. 1547 m.).
- Viljamas Šekspyras, anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas. Šekspyras laikomas vienu iš svarbiausių anglų ir Vakarų Europos rašytojų (g. 1564 m.).
- 1951 m. – Čarlzas Geitsas Dauesas, JAV valstybės veikėjas, teisininkas, vėliau bankininkas, Nobelio taikos premijos laureatas (g. 1865 m.).
- 2007 m. – Borisas Nikolajevičius Jelcinas, pirmasis Rusijos prezidentas, taip pat pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies vadovas (g. 1931 m.).
Šaltiniai
- ↑ „A. Šemeta tapo eurokomisaru“
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ Ştefănescu, Istoria medie a României, Bukareštas, Vol. I, 1991, p.104-105;