Baltix

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Baltix GNU/Linux logotipas GNU/Linux
Vaizdas:Baltix2010desktop.png
Baltix 10.x išvaizda (GNOME grafinė aplinka)
Kūrėjas Atviras kodas Lietuvai / Mantas Kriaučiūnas
OS šeima GNU/Linux
Kodo modelis Laisvoji programinė įranga
Paskutinė versija 11.04 / 2011 m. gruodžio 30 d.
Branduolio tipas Monolitinis branduolys
Licencija GPL ir įvairios kitos Laisvosios Licencijos
Svetainė http://baltix.akl.lt

Baltix GNU/LinuxLietuvai ir kitoms Baltijos šalims pritaikyta operacinė sistema ir programinės įrangos rinkinys, sukurtas Debian GNU/Linux bei Ubuntu OS pagrindu. Sistema yra pritaikyta naudoti biuro (verslo), namų ir švietimo įstaigų kompiuteriams, joje yra lietuvių, latvių, rusų, lenkų, anglų ir kt. kalbų palaikymas bei papildomi kalbų įrankiai (rašybos tikrinimas, žodynai ir t. t.). Sistema yra išversta į lietuvių, rusų, latvių ir kitas kalbas.

Nuo 2007 metų leidžiami specializuoti Baltix variantai namams/verslui, švietimo įstaigoms (DVD versija „Mokslui ir mokymuisi“) bei serveriams.

Baltix GNU/Linux operacijų sistemos kompaktinius diskus (CD) nuo 2003 m. galima įsigyti daugelyje Lietuvos kompiuterinės įrangos parduotuvių, taip pat atsisiųsti nemokamai iš Baltix interneto saugyklų [1].

Paleidimo (naudojimosi) būdai

LiveCD/LiveUSB

Šią sistemą galima įkrauti ir ja naudotis tiesiai iš kompaktinio disko (live CD) arba kitos laikmenos, pvz iš USB atmintuko. Taip įkraunamas Baltix neliečia kietajame diske esančios informacijos ir gali būti naudojamas Linux demonstracijai bei įdiegimui, mokymo kursams, kaip „pirmos pagalbos“ sistema arba kaip įvairios programinės įrangos (tarp jų ir komercinės) demonstravimo platforma. Naudojant skaidrų suspaudimą/išspaudimą, į 700 Mb CD diską gali būti patalpinta iki 2 gigabaitų.

Įdiegimas į kietąjį diską

Baltix taip pat galima įkelti ir į kietą diską. Įdiegimo procesas yra itin draugiškas ir nesudėtingas [2], įdiegimo programa veikia grafinėje aplinkoje. Įdiegti galima ir į kompiuterį, kuriame jau yra įdiegta kokia nors operacijų sistema (nesunaikinant egzistuojančių duomenų ir programų), tokiu atveju vartotojas galės naudotis keliomis OS, pasirinkdamas norimą OS kompiuterio paleidimo metu.

Automatizuotas (neinteraktyvus) įdiegimas į kietąjį diską

Naujų kompiuterių gamintojams ir kompiuterius pardavinėjančioms įmonėms Baltix GNU/Linux siūlo automatinio įdiegimo galimybę – t. y. Baltix GNU/Linux OS gali instaliuotis į kompiuterio kietąjį diską (ar kitą duomenų saugojimo priemonę) *automatiškai* (be žmogaus dalyvavimo įdiegimo metu – t. y. neinteraktyviai), o tai sutaupo daug laiko gaminant naujus kompiuterius. Automatizuotas Baltix įdiegimas gali būti vykdomas ir į kompiuterius be CD/DVD įrenginių - per tinklą (šiuo atveju kompiuterių tinkle turi būti specialiai sukonfigūruotas serverinis kompiuteris, kuriame yra patalpintas Baltix CD/DVD disko turinys), taip pat ir iš CD/DVD disko. Automatinio Baltix GNU/Linux OS įdiegimo metu gali būti ištestuojama ir dalis kompiuterio aparatinės įrangos (CPU, CD/DVD įrenginys, kietasis diskas, RAM, vaizdo bei tinklo posistemės ir t. t.), tai irgi pagreitina kompiuterių gamybą bei padidina patikimumą (kokybę).

Reikalavimai kompiuteriui

  • Intel-suderinamas procesorius (i586 arba geresnis, grafiniam režimui rekomenduojamas 450 Mhz ar greitesnis procesorius),
  • 48 MB operatyviosios atminties (RAM) tekstiniam režimui, bei mažiausiai 96 MB grafiniam režimui (darbui ar įdiegimo tiesiai iš CD („LiveCD“) su įvairia biuro programine įranga (pvz., OpenOffice) KDE ar GNOME aplinkoje, rekomenduojama daugiau nei 192 MB),
  • kompaktinių diskų (CD-ROM/DVD) įrenginys ar USB laikmena, su galimybe paleisti iš jo operacinę sistemą arba paleidžiamasis diskelis ir bet koks kompaktinių diskų (CD-ROM/DVD) įrenginys (IDE/ATAPI/SCSI/SATA/USB) ar USB laikmena.

Pateikiama programinė įranga

  • GNOME bei Ubuntu Unity kaip standartinės darbalaukio aplinkos, papildomai:
  • LibreOffice biuro programų paketas (tekstų rašyklė, skaičiuoklė, skaidrių rengyklė ir kitos programos) su Ubuntu/Debian, Novell bei kitų organizacijų padarytais pagerinimais (sukurtas OpenOffice.org pagrindu).
  • laisva žodynų programa OpenDict su LED anglų-lietuvių-vokiečių ir kitų kalbų žodynais-priedais.
  • Asmeninių finansų apskaitos programa (namų buhalterija) HomeBank.
  • Mozilla Firefox interneto naršyklė, Evolution el. pašto programa ir kalendorius.
  • Totem Media Player grotuvas, palaikantis populiariausius video (MPEG, DVD, XVid, DivX, Theora ir kt.) ir audio (MP3, Ogg/Vorbis ir kt.) formatus.
  • Mokomosios – lavinamosios programos programos vaikams GCompris, Tuxpaint, Atomix ir kt.
  • Nuotraukų, paveikslėlių ir kt. vaizdų apdorojimo programos (GIMP, Shotwell)
  • Stalo, kortų ir kitokie žaidimai – pasjansas, šachmatai, sudoku, Go ir kt.
  • Nuotraukų tvarkymo/darbo su skaitmeniniais fotoaparatais ir video kameromis programos Shotwell/F-Spot, Kino/OpenShot ir kt.
  • Mobilaus (3G/4G/WiMax/EDGE/GPRS) interneto Bitė/Vodafone, Omniconnect, Tele2, Mezon ir kitų šalių operatorių palaikymas.
  • Internetinės telefonijos bei susirašinėjimo programa Empathy (suderinama su Google Talk, Jabber/XMPP, Netmeeting, MSN, ICQ, Yahoo IM ir kitom.).
  • Vektorinės grafikos bei braižymo programos Inkscape, LibreOffice (OpenOffice.org) Draw
  • CD, DVD įrašymo bei muzikos, filmų kopijavimo programos – Kino, Brasero ir kitos.
  • Populiarių failų archyvų formatų (zip, arj, cab, rar, 7z, gz ir kt.) palaikymas.
  • Galimybė paleisti Windows sistemai skirtas programas bei žaidimus, naudojant Wine programą.
  • Kosmoso simuliatorius Celestia bei virtualus planetariumas Stellarium (DVD versijoje)
  • Tinklo analizės ir administravimo įrankiai
  • Duomenų ir sistemos atstatymo įrankiai, tarp jų ir ištrintų nuotraukų, video ir kitų failų atstatymo įrankis photorec
  • ypač mažai išteklių naudojanti LXDE aplinka.
  • Failų atsarginių kopijų darymo programos.
  • Kompiuterio aparatūrinės įrangos testavimo įrankiai (atminties testavimo įrankis memtest, kietojo disko testavimo įrankiai badblock, tiobench, bonnie++ ir kt.)
  • Keletas programavimo kalbų (C, Perl, Python, Java) ir kūrimo įrankių programinės įrangos kūrėjams.
  • Iš viso daugiau nei 1000 įdiegtų programinės įrangos paketų (DVD versijoje), apimančių per 1500 programų, įrankių ir žaidimų.

Pagrindiniai Baltix leidimai

  • 2003 m. rugpjūčio 27 d. Baltix-Knoppix CD buvo platinamas bei diegiamas WITFor 2003 parodoje [3].
  • 2003 m. spalio 23 d. Infobalt 2003 Spaudos centre spaudos konferencijoje pristatyta „GNU/Linux" operacinė sistema „Baltix-Knoppix" išleista kartu su „Smaltijos" leidyklos atmintine „Pažintis su Linux"[4].
  • 2004 m. 07 mėn. UAB „BMS“ išleido Baltix-Knoppix 0.7 versiją, kurią galima įsigyti visuose BMS bei jų atstovų ir partnerių kompiuterių prekybos salonuose[5].
  • 2004 m. spalio 20 d. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ išleido Baltix 0.7.5, kuri buvo pristatyta ir platinama Infobalt 2004 parodos metu. Gruodžio mėn. „Akelotė ir Ko.“ išleido Baltix 0.7.5 versiją didesniu tiražu.
  • 2005 m. 08 mėn. UAB „BMS“ išleido Baltix 0.8 versiją su iš esmės patobulinta startavimo ir aparatūrinės įrangos atpažinimo bei įdiegimo technologija, sukurta Debian-installer technologijos pagrindu. Baltix 0.8/1.x versijas galima įdiegti ir grafiniame ir tekstiniame režime. BMS išleisti Baltix ver. 0.8 kompaktiniai diskai buvo sugadinti (CD gamybos brokas), visi juos įsigiję galėjo pasikeisti į naujesnę BMS platinamą Baltix ver. 0.9 ar 1.3.
  • 2005 m. 10 mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ išleido Baltix 1.0 (sukurta Ubuntu 5.10 pagrindu), kuri buvo pristatyta ir laimėjo geriausio lietuviško ITTE produkto apdovanojimą Infobalt 2005 parodos metu.
  • 2006 m. 04 mėn. UAB „BMS“ išleido Baltix 1.3 versiją su automatinio nuosavybinių ATI bei NVIDIA vaizdo plokščių 3D valdyklių (drivers) įdiegimo galimybe.
  • 2006 m. 10 mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ išleido Baltix 2.0 (sukurta Ubuntu 6.06 pagrindu), kuri buvo pristatyta ir platinama Infobalt 2006 parodos metu.
  • 2007 m. 05-07 mėn. buvo išleistos Baltix 2.7rcX versijos (sukurtos Ubuntu 7.04 pagrindu) su trimačiais darbalaukio efektais, automatizuotu įvairių nuosavybinių valdyklių (drivers) įdiegimu, pilnu įrašymo į NTFS failų sistemos palaikymu ir kitais patobulinimais.
  • 2007 m. 05-07 mėn. buvo išleistos Baltix 2.7rcX DVD, kuriame yra labai daug programų, skirtų mokymuisi bei kūrybai[6]. Baltix 2.7 DVD versijos buvo platinamos mokslo festivalio „Pamatyk Kitaip“ bei kitų 2007 m. vasarą vykusių mokslo populiarinimo renginių metu.
  • 2007 m. 10 mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ išleido Baltix 3.0rc (sukurta Ubuntu 7.10 pagrindu), kuri buvo pristatyta bei platinama Infobalt 2007 parodos metu.
  • 2008 m. 01 mėn. UAB „BMS“ išleido Baltix 3.1 versiją (ant CD parašyta 1.4), turinčią automatinę ATI bei NVIDIA vaizdo posistemių bei kitų nuosavybinių valdyklių (drivers) įdiegimo iš CD ar interneto galimybę.
  • 2008 m. 03 mėn. Švietimo ministerijos Informacinių technologijų centras (ITC) išleido Baltix 3.1e DVD (sukurta Ubuntu 7.10 pagrindu), kuriame yra labai daug programų, skirtų mokymuisi bei kūrybai[6]. Toje pačioje pakuotėje ITC išleido ir Baltix "school" server CD versiją, skirtą mokyklų bei kitų švietimo įstaigų serveriams su intraneto (sukurto Plone turinio valdymo sistemos pagrindu), failų, el. pašto, interneto serverio bei kita naudinga programine įranga.
  • 2008 m. 05 mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ kartu su UAB „Bona Mens“ [7] išleido Baltix 2008-05 (3.5)[8], kuri yra sukurta Ubuntu 8.04 pagrindu.
  • 2008 m. 08 mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ kartu su UAB „Bona Mens“[7] išleido Baltix 2008-08 (3.7), kuri yra sukurta Ubuntu 8.04.1 pagrindu. Nuo šios Baltix versijos atsirado galimybė paprastai pasidaryti paleidžiamąją USB laikmeną („LiveUSB“ su galimybe įdiegti į kompiuterio diską). Baltix 3.7 įsigyti galima UAB „Saugūs duomenys“, UAB „Acme Computer Components“ bei kitose kompiuterinės įrangos prekybos vietose ir knygynuose „Humanitas“.
  • 2008 m. 10 mėn. Mantas Kriaučiūnas išleido (atnaujino) Baltix „school“ server 3.7 versiją (sukurta Ubuntu 8.04.1 pagrindu), skirtą mokyklų bei kitų švietimo įstaigų serveriams su intraneto (sukurto Plone turinio valdymo sistemos pagrindu), failų, el. pašto, interneto serverio bei kita naudinga programine įranga. Baltix Server galima atsisiųsti iš Baltix interneto saugyklos [9].
  • 2008 m. 11 mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ kartu su UAB „Bona Mens“[7] išleido Baltix 3.8 (sukurta Ubuntu 8.04.1 LTS pagrindu), kuri buvo pristatyta bei platinama Infobalt 2008 parodos metu. Baltix 3.8.1 leista naudotis grafine aplinka ir naudotojams be slaptažodžio, įdėtas HP LaserJet P1005-P1008, P1505 bei suderinamų spausdintuvų palaikymas (firmware), atnaujintos programos iš oficialių Ubuntu saugyklų.
  • 2009 m. 04 mėn. „InfoShow“ festivalio Linux konferencijoje[10] buvo pristatyta nauja „Baltix“ 4.0rc versija, sukurta Ubuntu 9.04rc pagrindu.
  • 2009 m. 05 mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ kartu su UAB „Bona Mens“[7] išleido Baltix 4.0 (2009), sukurtą Ubuntu 9.04 pagrindu. Baltix 4.0 buvo pristatyta bei platinama Infobalt 2009 parodos metu. Palyginus su Ubuntu 9.04 sistema Baltix 4.0 papildomai įdėta mobiliojo interneto modemo ZTE MF628 bei kitų Bitės/Vodafone bei Omniconnect modemų palaikymas, Vilniaus bei Kauno skaitmeninės televizijos pradiniai skanavimo failai, pataisytas HP LaserJet LaserJet 10xx, P1005-P1008, P1505(n), P2014(n) spausdintuvų palaikymas (firmware), atnaujintos programos iš oficialių Ubuntu saugyklų ir kt. pataisymai ir patobulinimai. Daugiau informacijos apie Baltix 2009 yra Vikinaujienose[11]. Baltix 2009 įsigyti galima UAB „Saugūs duomenys“, UAB „Acme Computer Components“ bei kitose kompiuterinės įrangos prekybos vietose.
  • 2010 m. 08 mėn. Mantas Kriaučiūnas kartu su UAB „Bona Mens“[7] išleido Baltix 10.04.1 (2010), sukurtą Ubuntu 10.04.1 pagrindu. Be kitų naujovių šioje versijoje yra asmeninių finansų apskaitos programa (namų buhalterija) HomeBank. Baltix 2010 įsigyti galima UAB „Bona Mens“, UAB „Saugūs duomenys“ bei kitose kompiuterinės įrangos prekybos vietose.
  • 2011 m. 03 mėn. Mantas Kriaučiūnas kartu su UAB „Bona Mens“[7] išleido Baltix 10.04.2 (2010) CD bei DVD/USB versijas, sukurtas Ubuntu 10.04.2 pagrindu. Baltix 10.04.2 DVD versija turi Java ir Flash įskiepius, taipogi skaitmeninės televizijos bei video redagavimo, piešimo ir braižymo programas OpenShot, Inkscape, Dia, GIMP, TuxPaint, kurios netilpo į 2010 metų Baltix GNU/Linux CD versiją.
  • 2011 m. 08 mėn. Mantas Kriaučiūnas kartu su UAB „Bona Mens“[7] išleido Baltix 11.04 (2011) CD bei USB versijas, sukurtas Ubuntu 11.04 pagrindu. Baltix 11.04 turi dvi grafines grafines aplinkas - įprastą GNOME 2.32 bei naująją Ubuntu Unity (yra galimybė perjunginėti tarp Unity ir GNOME), taip pat naują LibreOffice biuro programų paketą, sukurtą populiariųjų OpenOffice.org programų pagrindu.
  • 2011 m. 12 mėn. buvo išleista Baltix 2011 (11.04) DVD/USB versija, turinti visus Ubuntu 11.04 atnaujinimus iki 2012 sausio mėn., taip pat papildomai Java Runtime (JRE+Java plugin), grafinio dizaino bei paveikslų redagavimo programas Inkscape, GIMP, TuxPaint taip pat programavimo priemones mokykloms - Scratch, Code::Blocks ir kt. (šios programos netilpo į CD versiją).

Dalyvavimas projekte

Prisijungti prie Baltix GNU/Linux bei kitos laisvos programinės įrangos kūrimo ir tobulinimo gali visi norintys asmenys. Nėra būtina gerai išmanyti kompiuterius ar Linux, padėti galima ir, pavyzdžiui, verčiant programinę įrangą, jos dokumentaciją ar reklaminę medžiagą į lietuvių kalbą ir pan., taip pat tobulinant išvaizdą, pranešant pasiūlymus bei pageidavimus į Baltix kūrėjų svetainę[12] arba Baltix Wiki[13] puslapį.

Baltix'e esanti programinė įranga yra laisva, platinama pagal GNU viešosios licencijos bei kitų laisvųjų licencijų sąlygas. Nuorodos į šiam projektui sukurtos programinės įrangos išeities tekstus pateikiamos Baltix svetainėje. Ubuntu ir Debian paketų išeities tekstus galima rasti įvairiuose Debian ir Ubuntu veidrodžiuose internete.

Baltix interneto saugyklose [1] galite pamatyti įdiegtų programų paketų sąrašą bei pakeitimų žurnalą, kuriame pateikiama informacija apie naujausius pakeitimus bei patobulinimus.

Kūrėjai

Baltix projekto iniciatorius bei pagrindinis kūrėjas yra Mantas Kriaučiūnas. Baltix 2.6 ir naujesnių versijų bei Baltix „Mokslui ir mokymuisi“ DVD kūrime daug dirba ir Jurgis Pralgauskis. Kiti Baltix projekto dalyviai yra išvardinti Baltix kūrėjų svetainėje.

Versijų 1.x grafinį apipavidalinimą sukūrė Giedrius Naudžiūnas. Baltix GNU/Linux logotipo autorės yra Kristina Lukenskienė bei Birutė Mockutė, pingvino nuotrauką Baltix 1.2 ir naujesnių versijų fonui padarė Fumiaki Yoshimatsu, Baltix 3.0 foną sukūrė Rimas Okulič-Kazarinas bei Donatas Bengardavičius.

Apdovanojimai ir nominacijos

Baltix GNU/Linux 1.0 versija 2005 m. tapo vienu iš „Geriausio lietuviško ITTE (informacinių technologijų ir telekomunikacijų) produkto“ konkurso, rengiamo Infobalt asociacijos, nugalėtojų.

Šaltiniai


Nuorodos

Baltix GNU/Linux CD atvaizdžiai (.iso) bei papildomos programos atsisiuntimui:

Naudinga informacija bei patarimai naudojantiems Baltix:


Linux platinamieji paketai

NewTux.svg

Ubuntu | Baltix | openSUSE | gOS | Linux Mint | Mandriva | Fedora | Debian | MEPIS | Gentoo | Slackware | Knoppix | Xandros Desktop | Archlinux | Linux platinamųjų paketų sąrašas


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+19956-354=19602 wiki spaudos ženklai).