Baltoji Vokė
- Šis straipsnis yra apie miestą Šalčininkų rajone. Apie kaimą Vilniaus rajone žr. Baltoji Vokė (Vilnius).
Kitos reikšmės – Baltoji Vokė (reikšmės).
| Baltoji Vokė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
  Baltoji Vokė | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Šalčininkų rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Baltosios Vokės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 998 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-17035 | |||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
Baltoji VokėVikiteka | |||||||||||||||
Baltoji Vokė – miestas Šalčininkų rajono savivaldybėje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Rūdninkų, 30 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų ir beveik tiek pat į pietus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, yra 4 seniūnaitijos.
Miesto struktūra susiformavo pagal pokario miesto tipo gyvenviečių projektą. Urbanistinė struktūra aiški, vyrauja perimetrinis – taškinis užstatymas. Pagrindinė – Vilniaus gatvė. Miestelis pasižymi savita socialistinio istorizmo retrospektyvine architektūra, pabrėžtinas užstatymo stilistikos kompleksiškumas ir vieningumas (Vilniaus g. ir T. Kosciuškos g.). Svarbesni pavyzdžiai: Baltosios Vokės pramogų centras su dorėninio orderio kolonomis ir frontonu, seniūnijos, mokyklos, parduotuvių pastatai, mūriniai daugiabučiai su erkeriais.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Baltosios Vokės Šilo vidurinė mokykla
|
.svg){kind=small} Baltosios Vokės biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas
|
 Ambulatorija
|
 Vaistinė
|
| Baltosios Vokės pramogų centras |
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Baltoji Vokė išsidėsčiusi Rūdninkų girios girios pakraštyje, Vokės dešiniajame krante, į pietus nuo Baltosios Vokės durpyno, prie kelių 106 Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai, 176 Pirčiupiai–Jašiūnai ir 202 Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė. Pro miestą eina Papio kanalas, jungiantis Merkį su Papio ežeru (2 km į šiaurę nuo miesto). Baltosios Vokės pelkė (40 km²) – viena didžiausių Lietuvoje.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Baltoji Vokė TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Istorija
Prieš II pasaulinį karą pelkėje pradėta kasti durpes, kurias po karo naudojo Vilniaus šiluminė elektrinė. 1950–1952 m. pelkės pietiniame pakraštyje prie Žagarinės kaimo pastatyta durpių įmonė, o šalia kanalo ir durpyno, išretintame Rūdninkų girios plote pradėjo kurtis darbininkų gyvenvietė, iš pradžių vadinta Naująja Žagarine.
1958 m. gegužės 15 d. gavo miesto tipo gyvenvietės teises ir dabartinį pavadinimą. Buvo statomi XX a. šeštajam dešimtmečiui būdingi vieno ir dviejų aukštų gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai.
2009 m. patvirtintas Baltosios Vokės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1958–1962 m. | miesto tipo gyvenvietė | Šalčininkų rajonas |
| 1962–1972 m. | Eišiškių rajonas | |
| 1972–1995 m. | Šalčininkų rajonas | |
| 1995– | Baltosios Vokės seniūnijos centras | Šalčininkų rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | ||||||
| 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur. | 1974 m.[5] | 1979 m.sur. | 1985 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 086 | 1 065 | 1 086 | 1 009 | 1 000 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 1 128 | 1 073 | 1 101 | 998 | - | ||
| ||||||
Sportas
Futbolas
Šaltiniai
- ↑ Baltoji Vokė. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Baltoji Vokė SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Baltoji Vokė loadmap.net
- ↑ Baltoji Vokė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 167 psl.
- ↑ Baltoji Vokė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis. - 622 psl.
- Baltoji Vokė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 572 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Baltoji Vokė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 191 psl.
- Naujoji Žagarinė. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 223 psl.
- BaltojiVoke.lt (miesto svetainė)
| ||||||||||||||