Baltrus Atkočiūnas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Baltrus Atkočiūnas

Gimė 1885 m. vasario 10 d.
Titoniuose, Linkuvos valsčius
Mirė 1974 m. liepos 15 d. (89 m.)
Čikagoje, JAV

Veikla
Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, gydytojas, JAV lietuvis

Žymūs apdovanojimai


Baltrus Atkočiūnas (1885 m. vasario 10 d. Titoniuose, Linkuvos valsčius1974 m. liepos 15 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, gydytojas, JAV lietuvis.

Gyvenimo kelias

Gimnaziją lankė Liepojoje (Latvija), vė­liau Arensburge (Estija), kurią 1906 m. baigė ir įstojo į Dorpato (Tartu) universiteto Medicinos fakultetą.

Baigęs studijas, 1912-1914 m. ligoninėse atliko privalomąją praktiką, 1914 m. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. Pirmojo pasaulio karo fronto gydytojas. 1914-1918 m. buvo karo gydytojas Rumunijos fronte.

Grįžęs į Lietuvą, 1919 m. lapkričio 5 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Paskirtas į Sanitarijos skyrių. 19211923 m. Pirmojo atskirojo lazareto vyriausias ordinatorius, vyriausias gydytojo padėjėjas. 1923-1932 m. buvo Kauno karo ligoninės Vidaus ligų skyriaus vyriausias ordinatorius, vėliau (iki 1937 m.) - konsultantas; 1932 m. sanitarijos pulkininkas.

1935 m. paskirtas asmeniniu Respublikos Prezidento Antano Smetonos gydytoju. Nuo 1936 m. atsargos karininkas.

Baigęs karo tarnybą 1937-1939 m. dirbo Raudonojo Kryžiaus sanatorijoje, vėliau Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjas. 1944 m. balandžio – gegužės mėn. Vietinės rinktinės karo sanitarijos tarybos narys.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, Hanau pabėgėlių stovyklos ligoninės gydytojas.

1949 m. atvyko i JAV. Dirbo prie Čikagos esančios Manteno valstybinės ligoninės Patologijos skyriuje profesoriaus K. Oželio padėjėju.[1]

Apdovanojimai

Šaltiniai

  1. Vytautas Jasulaitis. Baltrus Atkočiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 132 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.