Baluoša (Neris)
Baluoša | |
---|---|
Ilgis | 15,7 km |
Nuolydis | 211 cm/km |
Baseino plotas | 59,3 km² |
Ištakos | Tebešpolio apylinkės |
Žiotys | Neris |
Šalys | Baltarusija, Lietuva |
Baluoša (brus. Белашыне, Балашынка) – upė Lietuvoje (Švenčionių rajonas) ir Baltarusijoje (Astravo rajonas); Neries dešinysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12010210. Prasideda dirbamuose laukuose į pietus nuo Tebešpolio viensėdžio, 8,5 km į pietryčius nuo Pabradės[1]. Ištakų altitudė 145,5 m. Teka į pietus-pietvakarius, pačiame aukštupyje Lietuvoje 1 km, aukštupyje Baltarusijoje 1,5 km, toliau sudaro Lietuvos–Gudijos sieną 13,2 km. Įteka į Nerį 238,2 km nuo jos žiočių, ties Prienais, 4 km į pietryčius nuo Magūnų. Įtekėjimo altitudė 112,4 m.
Intakas: B - 2 (dešinysis).
Upės baseinas miškingas, gausu pelkių (Baltasamanė, Baluošos durpynas, Eitūniškės pelkė).
Aukštupyje vaga sureguliuota.
Gyvenvietės prie Baluošos: Daučiūniškės, Baluoša, Andriukėnai, Prienai (Lietuva); Apušynai (Baltarusija).
Upėvardis Baluošà kilęs arba nuo balas („baltas“), arba nuo bala („klampi vieta, klanas, valka“).[2] Lietuvos valstybės siena Baluošos upeliu pirmą kartą buvo paženklinta ir demarkuota netrukus, kai 1939 m. rudenį TSRS grąžino Lietuvai Vilniaus kraštą.[3]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 57 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga. Vilnius: Mintis, 2012.