Balys Dundulis
| Balys Dundulis | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1910 m. gruodžio 21 d. Čekonys, Debeikių valsčius |
| Mirė | † 1994 m. lapkričio 20 d. Čikaga |
|
| |
| Veikla | žurnalistas, redaktorius, visuomenės veikėjas, JAV lietuvis
|
|
| |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Balys Dundulis (1910 m. gruodžio 21 d. Čekonys, Debeikių valsčius – 1994 m. lapkričio 20 d. Čikaga) – žurnalistas, redaktorius, visuomenės veikėjas, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias
Tėvai: Kazys Dundulis (1886–1962) ir Veronika Pakenytė-Dundulienė (1889–1979) iš Ramaškonių – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai. Broliai: Antanas Dundulis (1922–1989) – ekonomistas, vadovas, Stasys Dundulis (1926–2010) – tremtinys. Dėdė (tėvo brolis) Povilas Dundulis (1890–1942) – kariškis, Vyties Kryžiaus kavalierius, politinis kalinys, pusseserė (tėvo sesers duktė) Ona Sedelskytė (1923–1970) – kalbininkė, muziejininkė, giminaitis (tėvo pusbrolis) Dominykas Dundulis – kunigas, giminaitė (brolio Antano žmona) Ona Dapkevičiūtė-Dundulienė (g. 1927 m.) – pedagogė prancūzų kalbos mokytoja.
Sūnų vaikystėje augino viena motina, nes tėvas 1911–1920 m. uždarbiavo JAV.
Pirmųjų mokslo žinių B. Dundulis gavo pas seną daraktorių Kaminską. Į Čekonis 1922 m. vasarą atvykus Kauno "Aušros" gimnazijos 7-osios klasės mokiniui Aleksandrui Juškai ir pamokius vietinius vaikus, B. Dundulis be pradinės mokyklos įstojo į Anykščių vidurinės mokyklos pirmąją klasę ir 1926 m. baigė keturias klases.
1926–1930 m. jis baigė keturklasę Ukmergės gimnaziją. 1930–1936 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete – iš pradžių Medicinos fakultete, o 1932 m. perėjo į Humanitarinių mokslų fakultetą, kurį ir baigė.
Studijų metais B. Dundulis priklausė studentų "Žalgirio" korporacijai, 1934–1935 m. buvo jos pirmininkas, priklausė valstiečiams liaudininkams.
Nuo 1930 m. jis aktyviai bendradarbiavo periodinėje spaudoje: "Lietuvos žiniose", "Lietuvos ūkininke", "Jaunime" ir kituose leidiniuose. 1935–1936 m. jis buvo žurnalo "Moksleivis" redaktorius.
Baigęs studijas, 1936–1940 m. B. Dundulis buvo dienraščio "Lietuvos žinios" redakcijos darbuotojas. 1937 m. jis vyko į Angliją kaip žurnalistas dalyvauti karaliaus Jurgio VI karūnavimo iškilmėse, vėliau su kūrybinėmis užduotimis aplankė daug Europos valstybių. Savo gimtinėje Čekonyse jis sukaupė 2 tūkst. knygų biblioteką, kuria naudojosi šio ir gretimų kaimų gyventojai.
1940 m. sovietinės okupacijos laikotarpiu uždraudus dienraštį „Lietuvos žinios“, B. Dundulis perėjo dirbti 1941–1944 m. į „Kultūra“ redakciją.
Nuo 1941 m. vokiečių okupacijos laikotarpiu jis dirbo dienraščio „Į laisvę“, vėliau – laikraščio „Savaitė“ redakcijoje.[1] B. Dundulis tuo metu artimai bendravo su rašytoju Petru Rusecku, Kauno miesto burmistru Jonu Vileišiu, gydytoju Antanu Garmumi. Jis aktyviai dalyvavo leidžiant ir platinant antinacinį pogrindinį laikraštuką „Nepriklausoma Lietuva“.
1942–1943 m. B. Dundulis dalyvavo S. Dariaus ir S. Girėno transatlantinio skrydžio dešimtmečio paminėjimo ir įamžinimo komiteto veikloje, buvo šio komiteto sekretorius, rūpinosi aukų rinkimu, lakūnų bareljefų iškalimu ant Puntuko akmens.
1944 m. jis emigravo į Vokietiją. 1945 m. Liubecke B. Dundulis įsteigė ir redagavo lietuvišką laikraštį „Laisvės varpas“. 1946 m. prancūzų okupuotoje Vokietijos dalyje Pfulingene jis redagavo Visos Lietuvos išlaisvinimo komiteto oficialius leidinius: Eltos informacijas ir Eltos biuletenius, taip pat nuo 1948 m. Vokietijoje leisto žurnalo "Varpas" keletą numerių, rašė straipsnius.
1949 m. B. Dundulis išvyko į JAV, apsigyveno Omahoje (Nebraskos valstija), netrukus persikėlė į Čikagą (Ilinojaus valstija), kur liko iki gyvenimo pabaigos. Jis įsidarbino Burlingtono geležinkelių kompanijoje ir ten dirbo krovinių priėmimo ir išsiuntimo valdininku iki pensijos.
B. Dundulis aktyviai dalyvavo JAV Lietuvių bendruomenės veikloje, bendradarbiavo Amerikos lietuvių spaudoje: laikraštyje "Lietuvių balsas", žurnaluose „Varpas“, „Sėja“, "Sandara" ir kituose, pasirašydamas A. Mingio slapyvardžiu arba santrumpa B. D.[2] Jis taip pat dalyvaudavo įvairiuose lietuviškuose renginiuose, priklausė Tautos fondui, buvo Lietuvių žurnalistų sąjungos narys.
Jis buvo paminklo trečiajam Lietuvos prezidentui Kaziui Griniui pastatymo Čikagos kapinėse komiteto sekretorius (1966–1967 m.), rūpinosi aukų rinkimu.
Iš anglų ir vokiečių kalbų B. Dundulis išvertė ir iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje išleido keletą knygų: J. Waserman "Kaksamalkos auksas", I. Kalnoki "Moteris ir garbė", L. Huna "Granada liepsnose", B. Traven "Mirusiųjų laivas", A. Mills "Paslaptingieji rytai", A. Fokerio "Skraidantis olandas". Vėliau jis suredagavo J. Audėno veikalą "Lietuvos valstiečiai liaudininkai" (1986 m.).
Jis taip pat parašė prisiminimus apie Čekonių kaimą ir Dundulių giminę. Jie sutrumpinti išleisti žurnale "Anykščiai : krašto kultūros istorijos puslapiai" (2000 m.), autorinis mašinraštis saugomas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje.
Buvo viengungis.
Mirė 1994 m. lapkričio 20 d. Čikagoje (Ilinojaus valstija, JAV). Palaidotas Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse, kapą ženklina akmeninis paminklas. Čekonių kapinėse esančioje tėvų kapavietėje pastatytas betoninis kryžius su įrašu metalinėmis raidėmis metalo plokštėje: "Dunduliai / Kazys 1886–1962 / Veronika 1889–1979 / Balys – žurnalistas / 1910–1994 / palaidotas JAV Čikagoje".
Šaltiniai
- Balys Dundulis. Anykštėnų biografinis žinynas.
- Balys Dundulis. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. I tomas. A-M. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė vyr. mokslinė redaktorė Jonė Liandzbergienė, Vyr. moksliniai redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Apolonija Kuzmickienė, dr. Algis Matulevičius, Danutė Rimšienė, Jūratė Tamulaitienė, Birutė Žalalienė; moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Birutė Grabienė, Vilija Kneitienė, Onutė Pečiulienė, Jonas Varnauskas. Dalį I tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimus tikrino: Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Danguolė Baliukynienė, Aldutė Sidarkevičienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 1998. 716 psl. ISBN 5-420-01415-7 T. l: ISBN 5-420-01416-5Vaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 1t.pdfBalys Dundulis
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 114 psl.
- ↑ Domas Šniukas. Balys Dundulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 204 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |