Balys Karvelis
Balys Karvelis | |
---|---|
| |
Gimė | 1911 m. sausio 23 d. Žalioji, Rokiškio apskritis |
Mirė | † 1996 m. rugsėjo 7 d. Vilnius |
| |
Tėvas | Jurgis Karvelis |
Sutuoktinis(-ė) | Anelė Karvelienė |
Vaikai |
Vidas, Ramunė |
| |
Veikla | sklandytojas, aviakonstruktorius, aviatorius, konstruktorius, politinis kalinys
|
Balys Karvelis (1911 m. sausio 23 d. Žaliojoje, Rokiškio apskritis – 1996 m. rugsėjo 7 d. Vilniuje) – sklandytojas, aviakonstruktorius, sukonstravęs pirmąjį Lietuvoje plastikinį sklandytuvą „Lietuva“.
Anykštėno Biografija
Tėvai: Juozapas Karvelis (1872–1936) iš Elmininkų – malūnininkas ir Anelė Šližytė-Karvelienė (1886–?) iš Niūronių. Seserys: Anelė Karvelytė, Stanislava Karvelytė ir Eleonora Karvelytė. Pusbroliai: (tėvo brolio Jurgio sūnus) Jonas Karvelis (1877–1980) – verslininkas energetikas, (motinos sesers Rozalijos sūnus) Balys Puodžiūnas (1913–1943) – kariškis, laisvės gynėjas.
Baigė Svėdasų, Anykščių raj. keturių klasių pradžios mokyklą, 1922–1926 m. mokėsi Užpalių (Utenos raj.) progimnazijoje, 1926–1931 m. – Deltuvos (Ukmergės raj.) žemesniosios technikos mokyklos Mechanikos skyriuje. Mokykliniais metais pasižymėjo gabumais dailei.
1931–1938 m. B. Karvelis dirbo Kaune, Plentų ir vandens kelių valdybos centrinio garažo mechaniku.
Dirbdamas 1935 m. jis baigė Nidos sklandymo mokyklą, 1936 m. – Lietuvos aeroklubo lakūnų mokyklą, įgijo civilinės aviacijos lakūno išsilavinimą.
1936–1938 m. B. Karvelis laisvu nuo darbo laiku suprojektavo ir pats pagamino pirmąjį lietuvišką sklandytuvą BK 1 "Vanagas", už kurį jam buvo suteiktas konstruktoriaus vardas ir skirta 500 litų premija.
1938–1940 m. jis dirbo Orinio susisiekimo direkcijoje dirbtuvių vedėju.
1939 m. Aukštagiryje, šalia Vilniaus, įsteigus S. Dariaus ir S. Girėno sklandymo mokyklą, B. Karvelis 1939–1940 m. trumpai buvo antrasis šios mokyklos viršininkas ir vyriausiasis instruktorius, paskui – instruktorius. Čia jis baigė statyti ir 1941 m. pavasarį išbandė geros kokybės sklandytuvą BK 2, kuris tų metų vasarą, Lietuvą okupavus vokiečiams, dingo.
1941 m. jis buvo išsiųstas dirbti į Rygą (Latvija), kur buvo kuriamas aviacijos įmonės "Aeroflot" skyrius, ten pradėjo dirbti aviatechniku. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis buvo išgabentas į Velikije Luki, kur dirbo mechaniku sanitarinių lėktuvų aerodrome, vėliau perkeltas į Irkutską, o 1942–1945 m. B. Karvelis dirbo Jakutsko (Rusija) Civilinio oro susisiekimo remonto dirbtuvėse meistru, taip pat skraidė keleiviniais lėktuvais JAK kaip borto mechanikas.
Už bendravimą su lietuviais tremtiniais 1945 m. gegužės 22 d. B. Karvelis buvo suimtas, nuteistas 5 metus kalėti ir dar 5 metams tremties. Kaip politinis kalinys jis buvo įkalintas Sibire (Rusija), 1945–1950 m. dirbo aukso kasyklose, vėliau mechaninėse dirbtuvėse. 1950–1954 m. jis ten gyveno kaip tremtinys.
1954 m. grįžęs į Lietuvą, B. Karvelis 1954–1958 m. dirbo Kauno traktorių motorų remonto gamykloje šaltkalviu. Tuo pačiu metu jis iškart ėmėsi kūrybinio darbo ir Kaune suprojektavo naują sklandytuvą BK 3 (nebuvo pagamintas) bei aukštosios klasės sklandytuvą BK 4 "Kaunas" (1957 m.). Juo sklandytojas Vytautas Dovydaitis 1958 m. atliko pirmąjį pokario metais perskridimą ir įveikė 132 km – nuo Pociūnų (Prienų raj.) iki Anykščių.
1958–1969 m. B. Karvelis dirbo Vilniuje, Projektavimo-konstravimo biuro eksperimentinėje gamykloje konstruktoriumi, kūrė prietaisus ir įrankius staklių pramonei. Laisvu laiku B. Karvelis sukūrė standartinės klasės sklandytuvą BK 6 "Neringa" (1959 m.), kuris nuo 1960 m. buvo gaminamas serijomis.
1969 m. Prienuose įkūrus sportinės aviacijos gamyklą, B. Karvelis 1969–1982 m. dirbo šioje gamykloje vyriausiuoju konstruktoriumi, kol išėjo į pensiją. Šioje įmonėje, vadovaujant konstruktoriui B. Karveliui, 1972 m. buvo pradėti gaminti sklandytuvai iš stikloplasčio. 1972 m. gruodžio 8 d. į padangę pakilo pirmasis Sovietų Sąjungoje plastikinis sklandytuvas BK 7 "Lietuva".
Senatvėje įvaldęs kompiuterinę projektavimo techniką, 1986–1992 m. jis sukūrė apie 100 sparnų profilių.
Nuo 1975 m. B. Karvelio sklandytuvai BK 7A gaminami serijomis, nuo 1985 m. jų gamyba perkelta į Pociūnus (Prienų raj.).
B. Karveliui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio konstruktoriaus garbės vardas (1987 m.). Jis apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu (1993 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu (1995 m.). Jis buvo Lietuvos aeroklubo garbės narys.
Buvo vedęs, žmona Anelė Karvelienė (1924–?). Vaikai: Vidas Karvelis (g. 1961 m.) – vienuolis jėzuitas, psichologas, Ramunė Karvelytė (g. 1962 m.).
Mirė 1996 m. rugsėjo 7 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Gimtajame B. Karvelio kaime Žaliojoje pastatytas paminklinis akmuo su memorialine lenta jam atminti (autorius – Algimantas Puolis, 2018 m.).
B. Karvelio gyvenimas ir veikla išsamiai pristatomi kraštotyros monografijoje "Vyžuonos : kraštas ir žmonės" (sudarė Algirdas Vyžintas, 2006 m.).
Biografija
Tėvas buvo malūnininkas. 1921–1926 m. mokėsi Užpalių progimnazijoje, 1926–1931 m. Deltuvos žemesniosios technikos mokyklos Mechanikos skyriuje.
1931–1938 m. dirbo Kaune, Plentų ir vandens kelių valdybos centrinio garažo mechaniku. Dirbdamas 1935 m. baigė Nidos sklandymo mokyklą, 1936 m. – Lietuvos aeroklubo lakūnų mokyklą, įgijo civilinės aviacijos lakūno išsilavinimą.
1938 m. suprojektavo ir pagamino sklandytuvą BK-1 „Vanagas“, su kuriuo dalyvavo Pirmojoje Lietuvos Tautinėje Olimpiadoje ir užėmė septintą vietą. 1938–1940 m. dirbo Orinio susisiekimo direkcijoje dirbtuvių vedėju. Be to, dar dirbo Aeroklube sklandytuvų velkamojo skridimo instruktoriumi.
1939 m. Aukštagiryje (šalia Vilniaus) įsteigus S. Dariaus ir S. Girėno sklandymo mokyklą, 1939–1940 m. antrasis šios mokyklos viršininkas ir vyriausiasis instruktorius, vėliau – instruktorius. Čia jis baigė statyti ir 1941 m. pavasarį išbandė geros kokybės sklandytuvą „BK-2“.
1941 m. įsidarbino „Aeroflote“ motoristu. Antrojo pasaulinio karo pradžią sutiko būdamas komandiruotėje Rygoje. 1942–1945 m. dirbo Jakutsko (Rusija) Civilinio oro susisiekimo remonto dirbtuvėse meistru, taip pat skraidė keleiviniais lėktuvais JAK kaip borto mechanikas. 1945 m. už bendravimą su lietuviais tremtiniais nuteistas 9-iems metams. 1945–1950 m. kaip politinis kalinys dirbo aukso kasyklose, vėliau mechaninėse dirbtuvėse. 1950–1954 m. gyveno Sibire kaip tremtinys.
1954 m. grįžo į Lietuvą. 1954–1958 m. dirbo Kauno motorų remonto gamykloje šaltkalviu. Netrukus susisiekė su sklandytojais, skraidžiusiais Kulautuvoje, ir vėl ėmėsi sklandytuvų projektavimo. 1957 m. Kaune pastatytas aukštos klasės sklandytuvas „BK-4 Kaunas“. Juo sklandytojas Vytautas Dovydaitis 1958 m. atliko pirmąjį pokario metais perskridimą ir įveikė 132 km – nuo Pociūnų iki Anykščių.[1]
1958–1969 m. dirbo Vilniuje, Projektavimo-konstravimo biuro eksperimentinėje gamykloje konstruktoriumi, kūrė prietaisus ir įrankius staklių pramonei. Laisvalaikiu darbavosi prie naujų sklandytuvų projektų. 1959 m. sukonstravo standartinės klasės sklandytuvą BK-6 „Neringa“. Nuo 1960 m. šis sklandytuvas buvo gaminamas serijiniu būdu Simferopolyje (Ukraina), juo aprūpindavo visus buvusios Sovietų Sąjungos sklandymo klubus.
1968 m. besilankant Lešne (Lenkija) vykusiame Pasaulio sklandymo čempionate, gimė idėja ir Lietuvoje gaminti plastmasinius sklandytuvus. 1969 m. Prienuose įkūrus eksperimentines sportinės aviacijos dirbtuves (vėliau – Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla), 1969–1982 m. dirbo šioje gamykloje vyriausiuoju konstruktoriumi, kol išėjo į pensiją. Įmonėje, vadovaujant konstruktoriui B. Karveliui, 1972 m. buvo pradėti gaminti sklandytuvai iš stiklaplasčio. 1972 m. gruodžio 8 d. į padangę pakilo pirmasis Sovietų Sąjungoje plastikinis sklandytuvas BK-7 „Lietuva“. 1975 m. sukurtas patobulintas variantas BK-7A.[2]
Įvertinimas
Lietuvos aeroklubo garbės narys. 1987 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio konstruktoriaus garbės vardas. 1993 m. apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu, 1995 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.[3]
Šaltiniai
Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |
- Gimę 1911 m.
- Gimę sausio 23 d.
- Mirę 1996 m.
- Mirę rugsėjo 7 d.
- Anykštėnų biografijos
- Lietuvos aviacijos konstruktoriai
- Lietuvos aviatoriai
- Lietuvos sklandytojai
- Anykščiai: asmenybės
- Aukštagiris: asmenybės
- Deltuva: asmenybės
- Kaunas: asmenybės
- Kulautuva: asmenybės
- Nida: asmenybės
- Pociūnai (Prienai): asmenybės
- Prienai: asmenybės
- Vilnius: asmenybės
- Žalioji (Svėdasai): asmenybės