Bangladešas
| |||||
.svg)
| |||||
| Valstybinė kalba | bengalų | ||||
| Sostinė | Daka | ||||
| Didžiausias miestas | Daka | ||||
| Valstybės vadovai | Zillur Rahman | ||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
142 615 km² (92) 7 % | ||||
| Gyventojų - 2012 m. [1] - Tankis |
150 740 478 (7) 1056.97 žm./km² (6) | ||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 330,80 mlrd. $ (29) 2200 $ (142) | ||||
| Valiuta | Taka (BDT) | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC+6 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Pakistano 1971 m. kovo 26 d. | ||||
| Valstybinis himnas | Bangladešo himnas | ||||
| ISO kodas | BD | ||||
| ISO3 kodas | BGD | ||||
| ISO skaitmeninis kodas | 050 | ||||
| FIPS kodas | BG | ||||
| GeoName kodas | 1210997 | ||||
| Interneto kodas | .bd | ||||
| Šalies tel. kodas | 880 | ||||
 Vikiteka: |
BangladešasVikiteka | ||||
Bangladešo Liaudies Respublika (Bangladešas) – valstybė pietų Azijoje, įsikūrusi rytinėje istorinio Bengalijos regiono dalyje. Ribojasi su Indija ir Mianmaru.
Istorija
Pagrindiniai straipsniai: Bengalijos istorija (iki 1947 m.), Bangladešo istorija (nuo 1947 m.)
Bangladešas - 1947 m. politiškai atskirta istorinio Bengalijos regiono dalis. Todėl jos istorija yra visos Bengalijos istorija.
Šis regionas - vienas derlingiausių ir svarbiausių Indijos subkontinente. Jau I tūkst. pr. m. e. čia susiformavo pirmosios arijų valstybės: Anga, Magadha. I tūkst. pr. m. e. II pusėje ir I tūkst mūsų eroje I pusėje būtent Magadha vaidino lemiamą vaidmenį, nes iš čia kilo visą Indiją suvienijusios imperijos, tokios kaip Maurjų imperija ar Guptų imperija.
Nuo VII a. formavosi bengalų kalba ir identitetas. Tuo metu regione klestėjo garsios dinastijos, kurių viena, Pala dinastija, trumpam vėl tapo visos šiaurės Indijos vienytoja.
Bengaliją musulmonai užkariavo XIII a. Mogolų imperijos laikais krašte klestėjo amatai ir prekyba. XV a. pasirodė pirmieji europiečių pirkliai. Anglijos kontrolei kraštas pateko XVIII a. ir 1757 m. - 1947 m. Bengalija buvo Anglijos kolonija.
Po Indijos nepriklausomybės paskelbimo 1947 m. Bengalija buvo padalinta į dvi dalis. Induistų vyraujama vakarinė dalis tapo Vakarų Bengalijos valstija, o rytinė musulmoniška – Rytų Pakistanu (vėliau - Bangladešu).
1970 m. šalį nusiaubė masyvus ciklonas, pasiglemžęs apie pusę milijono aukų. 1971 m. kovo 26 d. šalis paskelbė nepriklausomybę nuo Pakistano, kuriam priklausė nuo 1947 m.
Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Bangladešo politinė sistema
Administracinis suskirstymas
Bangladešas skirstomas į 7 administracinius vienetus - sritis, kurios pavadintos nuo jų administracinio centro (skliaustuose bengališkas pavadinimas ir administracinis centras): Barisalo sritis (বরিশাল) (Barisalas), Čitagongo sritis (চট্টগ্রাম) (Čitagongas), Dakos sritis (ঢাকা) (Daka), Khulnos sritis (খুলনা) (Khulna), Radžšahio sritis (রাজশাহী) (Radžšahis), Silhato sritis (সিলেট) (Silhatas) ir Rangpuro sritis (রংপুর) (Rangpuras). Sritys smulkiau skirstomos į rajonus (zila). Bangladeše yra 64 rajonai, kurie smulkiau skirstomi į parajonius (upazila arba thana).[2]
Geografija
Pagrindinis straipsnis: Bangladešo geografija
Bangladešas yra Gango-Bramaputros deltoje, kurioje susijungia Gangas, Bramaputra ir Megna. Šių upių potvynių metu sunešto dirvožemio (aliuvio) lygumos vienos derlingiausių pasaulyje.
Didžiuma Bangladešo teritorijos yra iki 10 metrų virš jūros lygio, ir manoma, kad pastarajam pakilus 1 metru, 10 % žemės būtų pastoviai užtvindyta.
Aukščiausias Bangladešo taškas – 1052 m, Mowdok kalnyne šalies pietryčiuose, Čitagongo kalvų ruože (Chittagong Hill Tracts).
Pakrantėse vyrauja pelkėtos džiunglės – Sundarbans mangrovių miškas yra didžiausias pasaulyje su labai įvairia flora bei fauna, įskaitant ir Bengalijos tigrą.
Bangladešo klimatas tropinis su švelniomis žiemomis (spalio – kovo mėn.), karštomis, drėgnomis vasaromis (kovo – birželio mėn.) bei musoniniu sezonu nuo birželio iki spalio, kurio metu iškrenta didžioji dalis šalies metinių kritulių. Gamtos pavojai – potvyniai, potvynių bangos, tropiniai ciklonai, tornadai vyksta beveik kasmet, pridarydami daug žalos tankiai apgyvendintos šalies infrastruktūrai bei ekonomikai.
120 km ilgio Koks Bazaro paplūdimys į pietus nuo Čitagongo miesto, yra ilgiausias nenutrūkstantis pasaulio pajūrys.
Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Bangladešo ekonomika
Bangladešas yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Šalies ekonomikos pagrindas yra žemės ūkis. Auginami ryžiai, džiutas, arbata, kviečiai, cukranendrė, tabakas. Bangladešas yra didžiausias džiuto augintojas pasaulyje. Šaliai svarbi žvejybos pramonė. Bangladešas daugiausia išgauna gamtinių dujų ir nedaug naftos, anglies ir urano. Gaminama apranga, produktai iš džiuto, trąšos, arbata.
Eksportuojama arbata, oda, žuvis, krevetės, džiutas. Importuojami chemikalai, geležis ir plienas, tekstilės, maisto, naftos produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Vakarų Europa, JAV, Kinija, Indija.
Demografija
Pagrindinis straipsnis: Bangladešo demografija
2005 – 2007 m. skirtingi Bangladešo populiacijos apskaičiavimai svyruoja nuo 142 iki 159 milijonų. Pagal šiuos duomenis, tai yra septinta valstybė pagal gyventojų skaičių pasaulyje, nors pagal plotą ji užima tik 94 vietą. Neskaitant nykštukinių ir vieno miesto valstybių, Bangladešas yra tankiausiai apgyvendinta šalis pasaulyje.[3] Septintajame ir aštuntajame XX amžiaus dešimtmečiuose Bangladešo populiacija augo griečiau negu bet kurios kitos valstybės ir padidėjo nuo 50 milijonų iki 90 milijonų. Iš dalies dėl kontracepcijos reklamavimo, devintajame dešimtmetyje gyventojų skaičiaus augimas sulėtėjo. Anot 2009 m. duomenų, šalis per metus paauga maždaug 1,3 %. Augimą lėtina nemaža emigracija.[2] Vidutinė gyvenimo trukmė šalyje yra, palyginti, maža - 60,25 metų. Pasak 2009 m. duomenų, 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 34,6 % šalies populiacijos, o 65 m. ir vyresni - 4 %.[2]
| Pasiskirstymas pagal religiją | ||||
|---|---|---|---|---|
| Religija | Procentas | |||
| Musulmonai | 89.7 % | |||
| Hinduistai | 9.2 % | |||
| Budistai | 0.7 % | |||
| Krikščionys | 0.3 % | |||
| Animistai | 0.1 % | |||
Maždaug 89,7 % šalies gyventojų yra musulmonai, 9,2 % - hinduistai, 0,7 % - budistai, 0,3 % - krikščionys (daugiausiai Romos katalikai), 0,1 % - animistai.[4] Apie 96 % musulmonų sudaro sunitai, o likę yra daugiausiai šiitai. Šiitais yra daugelis etninių biharių. Nors islamas yra valstybinė Bangladešo religija, konstitucija leidžia praktikuoti ir kitas religijas.[5] Ateistų šalyje yra labai mažai.[6]
98 % Bangladešo populiacijos sudaro bengalai, o likę yra daugiausiai bihariai imigrantai ir vietinių genčių atstovai. Oficiali ir plačiausiai naudojama kalba Bangladeše yra bengalų.[2] Anglų kalba yra paplitusi tarp vidurinės ir aukštesniosios klasės atstovų[7] bei aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Gentinė populiacija sudaro šiek tiek daugiau nei 1 %, ir ji koncentruojasi retai gyvenamuose rytiniuose, šiauriniuose ir šiaurės vakariniuose šalies rajonuose. Vakaruose esančiose Čitagongo kalvose gyvena etninės grupės čakmai, arakaniečiai, mjanmai (magh), činai, tiperai, mru, mizo, silheti, bišnuprija ir kt. Šiaurėje, prie Meghalaja valstijos sienos gyvena garai, o šiaurės rytuose - santaliai, mundariai, radžbanšiai ir kt.
Pasak 2001 m. surašymo, vyresnių nei 15 metų raštingumas yra 47,9 % (vyrų - 54 %, moterų - 41,4 %). 15 - 24 metų žmonių raštingumas yra kiek didesnis - apie 72 %.[8] Raštingumą didina daugybė šalyje veikiančių ir veikusių programų, iš kurių, ko gero, sėkmingiausia yra 1993 m. pradėta „Maistas už mokslą“ (angl. Food for education) programa.
| Demografinė raida tarp 1991 m. ir 2012 m. | ||||||
| 1991 m. | 1996 m. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2012 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 111 465 000 | 122 273 000 | 129 247 233 | 137 680 704 | 150 740 478 | ||
| ||||||
| ||||||
| Miestas | Sritis | Populiacija | Miestas | Sritis | Populiacija | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Daka | Daka | 10 468 510 | 7 | Maimansinghas | Daka | 388 598 | |||
| 2 | Čitagongas | Čitagongas | 3 761 337 | 8 | Komila | Čitagongas | 337 854 | |||
| 3 | Narajangandžas | Daka | 1 448 975 | 9 | Rangpuras | Rangpuras | 323 001 | |||
| 4 | Khulna | Khulna | 1 406 963 | 10 | Barisalas | Barisalas | 267 423 | |||
| 5 | Radžšahis | Radžšahis | 791 051 | 11 | Bogora | Radžšahis | 254 635 | |||
| 6 | Silhatas | Silhatas | 445 798 | 12 | Džesoras | Khulna | 255 716 | |||
| 2009 m. apskaičiavimai[9] | ||||||||||
Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Bangladešo kultūra
Sportas
Nei vienas šalies sportininkas nėra įveikęs jokios sporto šakos olimpinio normatyvo. Olimpinėse žaidynėse šalies atstovai nuo 1984 m. pasirodo dėl specialių papildomų vietų varžybose.[10] Bangladešas yra daugiausiai turinti gyventojų šalis, kuri niekad nelaimėjo olimpinio medalio.
Šventės
- Nacionalinė šventė: kovo 26 – Nepriklausomybės ir Nacionalinė diena.
Kita informacija
- Bangladešo ryšiai
- Bangladešo transportas
- Bangladešo karinės pajėgos
- Bangladešo tarptautiniai santykiai
- Bengališka virtuvė
Šaltiniai
- ↑ World Gazetteer.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 CŽV faktų knyga: Bangladešas
- ↑ "Countries of the World (by highest population density)." WorldAtlus.com: February 2006. Nuoroda tikrinta 2007-11-30.
- ↑ Bangladesh Bureau of Educational Information and Statistics
- ↑ http://www.pmo.gov.bd/constitution/part1.htm#2A.
- ↑ Bangladesh
- ↑ S. M. Mehdi Hasan, Condition of English in Bangladesh: Second Language or Foreign Language. Retrieved July 17, 2007.
- ↑ http://www.unicef.org/infobycountry/bangladesh_bangladesh_statistics.html
- ↑ World Gazetteer:Bangladesh
- ↑ english.cri.cn
| ||||||||
| |||||||
| ||||||