Barysavas

Barysavas brus. Барысаў, rus. Борисов
Vaizdas:Coat of Arms of Barysaŭ, Belarus.png
Vaizdas nuo aplinkinių kalvų

Barysavas Koordinatės: 54°14′0″N 28°30′0″E / 54.23333°N 28.5°E / 54.23333; 28.5 (Barysavas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė:	Vėliava Baltarusija
Sritis:	Minsko sritis
Rajonas:	Barysavo rajonas

Įkūrimo data:	1102 m.

Gyventojų:	(2007 m.)

Vikiteka:	BarysavasVikiteka

Barýsavas – miestas abipus Berezinos upės, prie geležinkelio ir plento Maskva–Minskas, Baltarusija. Barysavo rajono centras. 149 700 gyv. (2007 m.).

Istorija

Miestas įkurtas 1102 m., kitais duomenimis, 1032 m. Pirmą kartą minimas 1127 m. Laurentijaus metraštyje kaip Polocko žemės, 1128 m. Ipatijaus metraštyje – kaip Polocko kunigaikštystės miestas. Nuo XIII a. vidurio Barysavą valdė Lietuvos kunigaikščiai.^[1] 1542 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Barysavo pilį padovanojo Vilniaus vaivadai J. Hlebavičiui, Barysavas prijungtas prie Vilniaus vaivadijos. Magdeburgo teisės nuo 1563 m. Nuo 1563 m. seniūnijos centras. Po Liublino unijos priklausė Oginskiams, Radviloms, įėjo į Vitebsko vaivadijos Oršos apskritį. 1793 m. per Abiejų Tautų Respublikos II padalijimą atiteko Rusijos imperijai, nuo 1795 m. jos Minsko gubernijos apskrities centras. Nuo 1924 m. rajono centras.^[2] 1941–1944 m. naciai prie miesto įrengė 4 koncentracijos stovyklas, kuriose žuvo apie 33 000 Borysavo ir apylinkių gyventojų.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2007 m.

1795 m.

1887 m.

1907 m.

1939 m.^sur.

1959 m.^sur.

1 600

17 737

18 055

26 900

59 300

1970 m.^sur.

1997 m.

2001 m.

2005 m.

2007 m.

84 000

154 300

151 000

150 000

149 700

Ekonomika

Yra geležinkelio stotis. Išplėtota mašinų (automobilių elektros įrangos, sunkvežimių hidraulinių stiprintuvų, agregatų) gamyba, metalo, medžio apdirbimas, miško chemijos, chemijos (buitinės chemijos, gumos techninių dirbinių, polimerinės taros, plastikinių dirbinių), farmacijos, statybinių medžiagų (gelžbetonio gaminių), siuvimo, maisto pramonė, muzikos instrumentų, krištolo gamyba. Yra Taikomosios dailės kombinatas.

Kultūra

Mieste yra muziejus. Bažnyčia, statyta 1806–1823 m., Prisikėlimo soboras (1874 m.), sinagoga (XX a.).^[3]

Sportas

FK BATÈ Borisov (futbolas)

Borisov-prince-monument-and-church.jpg

Paminklas kunigaikščiui Borisui
Prisikėlimo soboras
Katalikų bažnyčia
Centrinė aikštė
Railway Station in Barysaŭ.jpg

Geležinkelio stotis
Muziejus
Stadionas
Bažnyčia

Šaltiniai

↑ „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 163 psl.
↑ Barysavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 653 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
↑ Mindaugas Pažemys. Barysavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 653 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 129% (+4611-4=4607 wiki spaudos ženklai).
KS – redaktorius – 1% (+28-1059=-1031 wiki spaudos ženklai).

[1] „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 163 psl.

[2] Barysavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 653 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

[3] Mindaugas Pažemys. Barysavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 653 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

[1]

[2]

[3]