Batumis
| Batumis (kirč. Batùmis) ბათუმი | |
|---|---|
 
| |
| Vaizdas:Theater and Radisson Hotel in Batumi, Georgia (Europe).jpg | |
|
Koordinatės:
| |
| Laiko juosta: (UTC+4) | |
| Valstybė: |  Gruzija
|
| Regionas: |  Adžarija
|
| Gyventojų: | (2008 m.) |
| Altitudė: | 0 m |
 Vikiteka: |
BatumisVikiteka |
| Kirčiavimas: | Batùmis |
Batumis – miestas pietvakarių Gruzijoje, Adžarijoje, apie 20 km nuo Turkijos sienos, Adžarijos sostinė. Miestas yra ant Juodosios jūros kranto.
Batumis – svarbus naftos, mašinų gamybos, maisto pramonės centras. Fasuojama apylinkėse užauginta arbata. Vaisių eksportas ir sulčių gamyba. Svarbus Gruzijos transporto centras. Veikia oro uostas, jūrų uostas, per kurį eksportuojama nafta. Plentas ir geležinkelis jungia su Samtredija, kiti plentai – su Achalciche, Poti, Trabzonu. Išvystyta naftos perdirbimo, laivų statybos, medžio apdirbimo, baldų, avalynės, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Svarbus mokslo ir švietimo centras – veikia Gruzijos Mokslų akademijos centras, universitetas, jūrų ir policijos akademijos, keli institutai, konservatorija. Yra Adžarijos muziejus, delfinariumas, operos ir baleto, dramos teatrai, cirkas, į šiaurę nuo miesto – didelis botanikos sodas, įkurtas 1912 m. Batumis nuo seno garsėja kaip klimatinis kurortas prie Juodosios jūros. Šiauriau miesto veikia dar keli kurortai – Machindžauri, Čakvi, Cichisdziri, Kobuletis, piečiau – antikinio miesto Apsaro tvirtovės muziejus rezervatas.
.jpg){kind=link}
Istorija
Dar Senovės Graikijos laikais Batumio vietoje buvo graikų kolonija – Batis. Miestas išaugo iš XI a. Tamariscichės tvirtovės, XI a. pavadintos Batumiu. XVI – XIX a. miestą valdė Osmanų imperija. 1878 m. prijungtas prie Rusijos. Nuo 1900 m., nutiesus naftotiekį iš Baku, tapo svarbiausiu Rusijos naftos eksporto uostu prie Juodosios jūros. 1918 – 1920 m. miestą buvo užėmę turkai, britai, gruzinai. Nuo 1921 m. kovo – Adžarijos sostinė.[1]
Sportas
- Dinamo Bat'umi (futbolas)
Šaltiniai
- ↑ Batumi (Batumis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 712-713 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||