Bazilijonų spaustuvė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Bazilijonų spaustuvė – spaustuvė Vilniuje, veikusi 16281692 m., 17601839 m.

Istorija

Įkurta vietoj Luko Mamoničiaus spaustuvės. 1811 m. turėjo 11 spausdinimo staklių. Iki XIX a. išspausdino per 200 leidinių lenkų, lotynų, lietuvių, rusų kalba; iki 1839 m. – 51 lietuvišką knygą. Daugiausia spausdino unitų religinę literatūrą, panegirikas, bazilijonų mokyklų mokymo priemones ir traktatus. Reikšmingiausi leidiniai: M. P. Karpavičiaus „Kozonius“ (1794 m.) H. Karpinskio „Geografijos žodynas“ (1766 m.) „Mokslas skaitymo rašto lietuviško dėl mažų vaikų“ (1798 m., 1818 m., 1828 m.) L. Floro „Apie romėnų tautos pradžią ir jos istoriją“ (1790 m.).

Spaustuvė nustojo veikti, 1839 m. panaikinus bazilijonų ordiną. [1]

Šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 60 psl.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1268-0=1268 wiki spaudos ženklai).