Begėdžių-Radviečio miškai
Begėdžių-Radviečio miškai – miškai Šilutės raj. ir Šilalės rajono savivaldybių teritorijų sandūroje, 8 km į pietryčius nuo Švėkšnos. Priklauso Šilutės miškų urėdijos Meškinės ir Šiaudėnų girininkijoms.
Geigrafija
Plotas 7990 ha, mišku apaugę 6720 ha. Valstybinės reikšmės miškų 6210 ha. Miškų šiaurinėje dalyje yra 579 ha Stemplių kraštovaizdžio draustinis. Sudaro 14 miškų. Didesnieji: Barsukinės, Begėdžių, Jurkaičių, Radviečio, Valmierinės, Žagatpurvio miškai. Miškų šiaurės vakarinėje dalyje siekia Ašvos, pietinėje dalyje – Tenenio upę. Per miškus teka Ašvos kairieji intakai Juodupis, Stigrė, Žvelesys ir Tenenio dešinieji intakai Surtikė, Šiaudė, Ringalis, Ringys. Paviršius lygus, vietomis banguotas, yra nedidelių pelkėtų įdubų.
Medynai
Augavietės derlingos laikinai užmirkusios. 7 % miškų yra ekosistemų apsaugos, 2 % vandens apsauginių, 91 % ūkinių. Eglynų yra 42 %, beržynų 30 %, pušynų ir juodalksnynų po 10 %, drebulynų 5 %, baltalksnynų 2 %, ąžuolynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 23 %, pusamžiai medynai 40 %, pribręstantys 21 %, brandūs 16 %. Medynų vidutinis amžius 50 m., bonitetas 11,1, skalsumas 0,70, tūris 180 m³/ha, kasmet priauga po 6,0 m³/ha.
Miškuose nuolat gyvena vilkai, kanopinių žvėrių palyginti nedaug.
Istorija
Tenenių girininkijos 85 kvartale išlikę 1863 m. sukilėlių kapai. 1945–1951 m. Begėdžių-Radviečio miškuose veikė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės A. Miliulio vadovaujamos kuopos trečiojo Nemuno būrio partizanai (vadas S. Paulavičius).[1]
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Begėdžių-Radviečio miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 772 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||